Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
„McLaren“, skirtingai nuo kitų aptariamų markių, yra labiau lenktynių komanda, nei automobilių gamintojas. 1963 metais Briuso McLaren įkurta įmonė savo veiklos aušroje visą dėmesį skyrė autosportui, o ne gatvei skirtoms mašinoms. Tačiau didžiulė patirtis per paskutiniuosius dvidešimt metų leido britams sukurti porą įspūdingiausių superautomobilių.
Briusui McLaren visai neblogai sekėsi „Formulėje 1“, tačiau jis nenorėjo apsiriboti vienu čempionatu ir stengėsi dalyvauti visur, kur tik leido galimybės. Todėl komanda pradėjo dalyvauti Australijos „Tasman“ lenktynėse, kurios buvo panašios į „F1“, tačiau reglamentas leido bolidams turėti galingesnius variklius. Šis čempionatas gyvavo vos keletą metų, todėl „McLaren“ persikėlė į „Can-Am“ lenktynes.
Dauguma žmonių tiki, kad pirmasis „McLaren“ automobilis buvo 1992 metais pasirodęs „F1“ superautomobilis, tačiau britai dar ankščiau mėgino sukurti gatvei skirtą automobilį. Pirmasis jų buvo pavadintas „M6GT“, kuris taip pat dalyvavo keliose Le Mano ištvermės lenktynėse. Iš esmės tai buvo „Cam-Am“lenktynės skirtas bolidas, tačiau turintis stogą bei keletą patobulinimų, leidžiančių mašina naudotis bendro naudojimo keliuose. Žinoma, tai buvo septintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kai dar praktiškai neegzistavo jokie emisijų ir saugumo reikalavimai, todėl patobulinimai buvo, švelniai tariant, simboliniai.
Sekantis „McLaren“ automobilis pro gamyklos vartus išriedėjo 1980 metais, kuomet britai pradėjo bendradarbiauti su „Ford“ ir sukūrė išskirtinį „Mclaren Mustang“. Mašina buvo tikras technologinis šedevras, tačiau kainavo velniškai daug pinigų. Iš pradžių, gamintojas ketino pagaminti 250 automobilių, tačiau kaina atbaidė potencialius pirkėjus, todėl pasaulį išvydo vos dešimt egzempliorių.
Ši nesėkmė trumpai kartino gyvenimą „McLaren“ stovykloje, nes prasidėjo auksinis komandos laikotarpis „Formulės 1“ lenktynėse. Nuo 1984 iki 1991 metų (išskyrus 1987) čempionais tavo Niki Lauda, Alanas Prostas ir Ayrton Senna, kurie buvo „McLaren“ pilotai.
Pažymint šią užsitesusią „McLaren“ erą, britai išleido nepakartojamą „F1“ superautomobilį, kuris išgarsino gamintoją net ir tarp tų, kurie visiškai nesidomi automobilių sportu. Mašina buvo kurta bendro naudojimo keliams ir daugiau nei dešimtmetį išlaikė greičiausio superautomobilio karūną. Tačiau tai nesustabdė „McLaren“ paleisti savo mažylį pasiganyti po trasas. Tam buvo sukurta „GTR“ versija, kuri 1995 metais laimėjo Le Mano lenktynes, už savęs palikdama būtent šioms varžyboms sukurtus prototipus.
Visi faktai rodo, jog „McLaren“ žino ką daro. Vien tai, kad ši komanda yra antra „Formulėje 1“ pagal titulų skaičių reiškia labai daug. Didesnė personalo dalis galbūt dirba prie gatvėms skirtų automobilių, tačiau gamintojo lenktynių divizija išlieka viena iš pačių pajėgiausių komandų didžiajame autosporte.
„McLaren“, skirtingai nuo kitų aptariamų markių, yra labiau lenktynių komanda, nei automobilių gamintojas. 1963 metais Briuso McLaren įkurta įmonė savo veiklos aušroje visą dėmesį skyrė autosportui, o ne gatvei skirtoms mašinoms. Tačiau didžiulė patirtis per paskutiniuosius dvidešimt metų leido britams sukurti porą įspūdingiausių superautomobilių.
Briusui McLaren visai neblogai sekėsi „Formulėje 1“, tačiau jis nenorėjo apsiriboti vienu čempionatu ir stengėsi dalyvauti visur, kur tik leido galimybės. Todėl komanda pradėjo dalyvauti Australijos „Tasman“ lenktynėse, kurios buvo panašios į „F1“, tačiau reglamentas leido bolidams turėti galingesnius variklius. Šis čempionatas gyvavo vos keletą metų, todėl „McLaren“ persikėlė į „Can-Am“ lenktynes.
Dauguma žmonių tiki, kad pirmasis „McLaren“ automobilis buvo 1992 metais pasirodęs „F1“ superautomobilis, tačiau britai dar ankščiau mėgino sukurti gatvei skirtą automobilį. Pirmasis jų buvo pavadintas „M6GT“, kuris taip pat dalyvavo keliose Le Mano ištvermės lenktynėse. Iš esmės tai buvo „Cam-Am“lenktynės skirtas bolidas, tačiau turintis stogą bei keletą patobulinimų, leidžiančių mašina naudotis bendro naudojimo keliuose. Žinoma, tai buvo septintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kai dar praktiškai neegzistavo jokie emisijų ir saugumo reikalavimai, todėl patobulinimai buvo, švelniai tariant, simboliniai.
Sekantis „McLaren“ automobilis pro gamyklos vartus išriedėjo 1980 metais, kuomet britai pradėjo bendradarbiauti su „Ford“ ir sukūrė išskirtinį „Mclaren Mustang“. Mašina buvo tikras technologinis šedevras, tačiau kainavo velniškai daug pinigų. Iš pradžių, gamintojas ketino pagaminti 250 automobilių, tačiau kaina atbaidė potencialius pirkėjus, todėl pasaulį išvydo vos dešimt egzempliorių.
Ši nesėkmė trumpai kartino gyvenimą „McLaren“ stovykloje, nes prasidėjo auksinis komandos laikotarpis „Formulės 1“ lenktynėse. Nuo 1984 iki 1991 metų (išskyrus 1987) čempionais tavo Niki Lauda, Alanas Prostas ir Ayrton Senna, kurie buvo „McLaren“ pilotai.
Pažymint šią užsitesusią „McLaren“ erą, britai išleido nepakartojamą „F1“ superautomobilį, kuris išgarsino gamintoją net ir tarp tų, kurie visiškai nesidomi automobilių sportu. Mašina buvo kurta bendro naudojimo keliams ir daugiau nei dešimtmetį išlaikė greičiausio superautomobilio karūną. Tačiau tai nesustabdė „McLaren“ paleisti savo mažylį pasiganyti po trasas. Tam buvo sukurta „GTR“ versija, kuri 1995 metais laimėjo Le Mano lenktynes, už savęs palikdama būtent šioms varžyboms sukurtus prototipus.
Visi faktai rodo, jog „McLaren“ žino ką daro. Vien tai, kad ši komanda yra antra „Formulėje 1“ pagal titulų skaičių reiškia labai daug. Didesnė personalo dalis galbūt dirba prie gatvėms skirtų automobilių, tačiau gamintojo lenktynių divizija išlieka viena iš pačių pajėgiausių komandų didžiajame autosporte.