Fotografijos pradžia – nuolatinių eksperimentavimų laikotarpis. Kaip greitai perpratai savo pirmąjį fotoaparatą?
Dominykas – Savo pirmąjį rimtesnį fotoaparatą įsigijau prieš kažkur keturis metus. Tai buvo pradedantiesiems skirtas veidrodinis „Nikon“ fotoaparatas. Puikiai prisimenu kaip mygtuku ir pasirinkimu gausa iš pradžių mane išgąsdino. Tačiau tuo pačiu ir suintrigavo, smalsu buvo stebėti kaip pakito galutinė nuotrauka pasukus tą svirtelę ar pasirinkus kitą nustatymą. O mokymosi procesą itin paspartino gausių šaltinių kiekis internete. Kiekvieną dieną žiūrėdavau vis kitus, naujus „Youtube“ vaizdo klipus, kur supažindindavo naujokus su fotografijos, kompozicijos ir fotoaparato valdymo pagrindais. Be galo esu dėkingas, kad turėjau tokį apstų informacijos šaltinį savo fotografavimo pradžioje, nes tai padėjo perprasti savo pirmąjį fotoaparatą daug lengviau negu tiesiog eksperimentuojant.
Ar pradėjęs fotografuoti atsirinkdavai ką nori įamžinti ar fotografuodavai viską iš eilės?
Dominykas – Pradėjęs fotografuoti įamžindavau viską kas pasitaikydavo po ranka: draugą, namą, medį, kelią, katiną – ribų nebuvo. Manau, kad eksperimentavimas yra svarbiausias įrankis pradedančiajam, norinčiam kuo greičiau perprasti savo įrangą ir fotografavimo subtilybes. Tad labai rekomenduoju pradedant fotografuoti neapsibrėžti viena sritimi ir nuspręsti, kad fotografuosi būtent tai. Pradžioje be galo svarbu išbandyti kuo daugiau žanrų ir sričių, ir tik po kurio laiko pradėti specializuotis į kažkurią iš jų.
Žvelgiant į tavo viešus darbus, anksčiau esi fotografavęs pastatus, įvairius gamtos peizažus ir netgi žmones. Dabar didžiausią dėmesį sutelkei automobiliams. Kodėl? Ar automobilius fotografuoti lengviau negu, pavyzdžiui, žmones?
Dominykas – Gerus du metus nuo fotografavimo pradžios stengiausi apčiuopti kuo daugiau sričių ir išbandyti kiekvieną iš jų, kol atradau būtent tą vienintelę. Didžiausią įtaka dėl ko pasirinkau fotografuoti transporto priemones tikriausiai lėmė du dalykai.
Vienas iš jų – mano tėčio darbo sfera ir hobiai. Nuo pat mažens prisimenu jį dirbantį prie automobilių, jo garažą ir ten stovėjusius vis kitus be galo įdomius automobilius. Taip pat ir su šypsena prisimenu keliones su jo buvusiu „Nissan S13“ ir dabar tvarkomu „Nissan Silvia S12“ automobiliais. Visa tai išugdė savotišką automaną manyje ir sužadino vidinį susidomėjimą transporto priemonėmis. O jau pradėjus domėtis fotografija, šios dvi sritys savaimė suartėjo.
Kita - atradimas kito automobilių fotografo, lietuvio, Arnoldo Ivanausko darbai. Puikiai prisimenu, kai pamačiau jo nuotraukas įvairiose fotografijos grupėse, jie mane visiškai nubloškė. Tuo metu dar neturėjau nieko bendro su automobiliu fotografija, bet žinojau, kad noriu išmokti perteikti automobilio grožį nuotraukose. Ivanausko kuriami darbai iki šiol yra didelis mano įkvėpimas ir skatina mane toliau domėtis šia sritimi bei tobulinti savo įgūdžius.
Daugelis tavo nuotraukų buvo realizuotos tamsiu paros metu. Ar galėtum įvardinti tris priežastis kodėl?
Dominykas – Pradėjus domėtis automobilių fotografija daug laiko praleidau naršydamas po šios srities užsienio fotografų profesionalų darbus. Ir daugeliuose iš jų mane patraukė tamsiu paros metu darytos nuotraukos. Daugelis iš jų atrodė siurrielistiškai, tarsi sukurtos kompiuteriu ir tai mane sužavėjo. Supratau, kad ir aš norėčiau to išmokti ir pradėjau eksperimentuoti. Fotografuojant tamsoje turiu laisvę visiškai kontroliuoti apšvietimą ir galutinis rezultatas priklauso tik nuo mano sugebėjimų dirbti su šviesa. Taip pat, kai nėra aplinkinių šviesų, nereikia sukti galvos apie dažnai erzinančius atspindžius ant automobilio.
Automobilio fotosesija gali būti spontaniška, gali būti ir kruopščiai suplanuota. Kurį scenarijų dažniausiai renkiesi tu?
Dominykas – Iš esmes tai labai priklauso nuo fotosesijos aplinkybių. Ar tai darbas klientui? Svarbus kūrybinis projektas? Tokiais atvejais visada kruopščiai suplanuosiu fotosesiją nuo dienos laiko, nuotraukų pobūdžio, lokacijų parinkimo ir net saulės pozicijos. Visa tai sieku užtikrinti, kad atėjus lemiamam fotografavimo momentui liktų kuo mažiau nenuspėjamų aplinkybių, dėl kurių reikėtų sukti galvą ir taip įtemptu metu. Na, o jeigu tai eilinis pasibuvimas su draugais ar išvažiavimas kelioms greitoms nuotraukoms, dažniausiai tai įvyksta spontaniškai, be jokių išankstinių planavimų.
Kaip manai, kas turi didesnę įtaką galutiniam nuotraukų rezultatui. Įranga, kurią naudoji ar nuotraukų redagavimo technika?
Dominykas – Jeigu reikėtų rinktis iš šių dviejų variantų, tai tikrai pasirinkčiau redagavimo technika. Su pradedančiųjų fotoaparatu gali puikiai išgauti kokybiškas nuotraukas, jeigu jos yra techniškai apdirbtos redagavimo programoje. O didžiausią įtaką galutiniam nuotraukų rezultatui, mano nuomone, turi šviesa ir gebėjimas su ja dirbti. Tai galioja tiek dienos, tiek tamsiu paros metu. Teisingai ir kokybiškai apšvietęs savo sceną gali išgauti stulbinančias nuotraukas, kad ir su telefonu. Juk ne veltui visose fotografijos srityse šviesa yra laikomas svarbiausiu komponentu kokybiškoms nuotraukoms.
Jeigu jau prakalbome apie nuotraukų redagavimo techniką, kaip atrodo įprastas tavo nuotraukų retušavimo procesas? Kiek laiko jis trunka?
Dominykas – Nuotrauka nuotraukai nėra lygi, tad retušavimo procesas labai skirtingas priklausant nuo fotografavimo aplinkybių. Bet dažniausiai dirbu su „Adobe Lightroom“ ir „Adobe Photoshop“ programomis. „Lightroom“ atlieka daugiau nuotraukų katalogavimo paskirtį o „Photoshope“ įvyksta didžioji dalis retušavimo. Jeigu tai tamsiu paros metu įamžinta akimirka, tai jos apdirbimas gali trukti net ir kelias valandas, bet dažniausiai dirbdamas prie vienos nuotraukos stengiuosi sutilpti į valandą, nes per ilgai žiūrint į tą pačia nuotrauką pradedi savimi abejoti.
Ar dabar pažvelgęs į savo visus darbus galėtum atrinkti bent tris darbus, kuriais didžiuojiesi labiausiai? (ir kodėl)
Dominykas – Šis darbas visada išliks vienas svarbiausių mano archyve. Tai pirma tamsiu paros metu daryta nuotrauka kuria buvau patenkintas. Taip pat su šiuo darbu man pavyko pirmą kartą išvysti savo nuotrauką spausdintame žurnale, tad ji visada liks viena mėgstamiausių.
Ši nuotrauka iš išorės atrodo kaip eilinis naujo visureigio fotosesijos kadras, tačiau man ji turi daug gilesnę reikšmę. Praėjus vos keliems mėnesiams nuo mano automobilių fotografavimo pradžios, gero draugo dėka pavyko dirbti su „Alfa Romeo“ atstovybe, kuriai reikėjo nuotraukai jų visureigio reklaminei kampanijai (Ačiū Algirdai!!). Nors patirtimi tikrai negalėjau pasigirti, tačiau ilgai nedvejodamas prisiėmiau šį darbą, nes žinojau, kad tokia galimybė nepasitaiko kiekvieną dieną. Rezultatu tikrai likau patenkintas ir šią fotosesiją prisiminsiu ilgai.
O šis kadras liks mano atmintyje kaip vienos įdomiausių mano fotosesijų vaisius. Pamatęs kauniečio rankomis sukonstruotą aparatą, velomobilį, žinojau kad turiu jį įamžinti ir papasakoti istoriją apie žmogaus svajonę, užsispyrimą ir jos įgyvendinimą.
Kiekvienas sėkmingas fotografas turi tik jam būdingą fotografijos stilių. Kaip manai, ar jau atradai savąjį? Ar vis dar esi paieškose?
Dominykas – Manau kad savojo stiliaus dar nesugebėjau visiškai atrasti. Daug laiko skiriu skirtingo apšvietimo mokymuisi, retušavimo subtilybėms tobulinti. Esu įsitikinęs kad fotografijos stilius nesusiformuoja per kelis metus, tam reikia skirti daug laiko ir tik po begalės eksperimentavimo po truputi pradės formuotis tavo braižas.
2020-ieji buvo tavo, kaip automobilių fotografo, atradimo metai. Ar, nepaisant pandemijos, esi pagalvojęs ką norėtum nuveikti 2021-aisiais? Sukirsti rankomis su tarptautiniu leidiniu? Nufotografuoti automobilių sporto renginį? Galbūt imtis dar vienos fotografijos šakos?
Dominykas – Sunku pasakyti. Šių metų pabaigoje turėjau planų išvykti į užsienį su fotografija, tačiau dėl pandemijos matyt to dar teks kiek palaukti. Tad 2021-aisiais bandysiu susitelkti daugiau į kūrybinius projektus Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad Lietuva ir jos automobilių kultūra turi dar begalę paslėptų įdomių istorijų, kurios laukia kol jas kažkas atkapstys ir papasakos. Būtų labai smagu jas surasti, įamžinti ir pasidalinti su likusiu pasauliu. Galbūt esame maži, tačiau turime nė kiek nemažiau įdomių žmonių nei kiti.
Ir pabaigai – nepamirškite tapti Dominyko
sekėju.
