1990 metais „BTCC“ pirmenybių organizatoriai nusprendė sukurti naują automobilių klasę – „2 litres Touring Car Formula“. Pagal pirminį sumanymą, lenktynėse galėtų dalyvauti automobiliai, kuriuose sumontuotų variklių tūris būtų lygus 2 litrams, cilindrų skaičius neviršytų 6, o varantieji ratai būtų priekiniai arba galiniai. Taip buvo siekiama apriboti variklio sūkius ties 8500 aps/min. riba.
Vis dėlto, gamintojams labiausiai patiko, jog jie nebuvo įpareigoti sukurti bendro naudojimo keliams skirtą kopiją (šis reikalavimas įsigaliojo tik vėliau), o tai kaip reikiant sumažino gamintojų išlaidas ir tuo pačiu padidino jų susidomėjimą. Be to, praėjus vos trejiems metams „BTCC“ organizatorių sugalvotą formulę oficialiai įteisino tarptautinė automobilių sporto federacija, kuri 1993 metais nusprendė, jog pagal šią formulę turi būti kuriami visi „Super Touring“ klasės bolidai.
Netrukus būtent šiai klasei skirtus bolidus kūrė „Toyota“, BMW, „Opel“, „Nissan“, „Ford“, „Mazda“, „Peugeot“ ir netgi „Volvo“. Ir nors šios naujos klasės automobiliai teturėjo ~ 300 arklio galių išvystančius motorus, palyginus su gerokai rimtesnio kalibro technika, jie turėjo gerokai efektyvesnę stabdžių sistemą, jie buvo žymiai lengvesni ir jie buvo tiksliau valdomi, ir netrukus lenktynių dalyviai pastebėjo, jog šios, priekiniai ratais varomos mašinėlės yra greitesnės už galiniais ratais varomus monstrus.
Sumaišties į čempionatą įnešė „Alfa Romeo“, kuri nusprendė panaudoti reguliuojamus aerodinaminius elementus, kurie jiems suteikė milžinišką pranašumą. Lenktynių organizatoriai atsižvelgdami į itališkų bolidų pademonstruotus rezultatus, 1995 metais oficialiai suteikė leidimą į pagalbą pasitelkti skirtingų tipų aerodinaminius elementus, dėl kurių inžinieriai pametė galvą.
„Audi“ ir „Super Tourer“
Jeigu iki šiol manote, jog „Audi“ neturi užtektinai patirties automobilių sporto arenoje – tiesiog pasižiūrėkite į „Audi“ pasiekimus skirtingose autosporto disciplinose. Ypatingai žiedinių lenktynių arenoje, kurioje „Audi“ išliko aktyvi nuo pat devinto dešimtmečio, kai skirtinguose Europos kampeliuose dominavo „Audi 80 Quattro“.
Šis, dėdžių, tetų ir senjorų mėgstamas sedanas į savo kraitį įsidėjo gausų kiekį pergalių Prancūzijos ir Italijos čempionatuose. Ne ką prasčiau jis pasirodė ir savo gimtuosiuose kraštuose.
Natūralu, jog sėkminga „Audi 80 Quattro“ karjera paskatino „Audi Sport“ padalinio vadovus sukurti jam tinkamą pamainą – „Audi A4 Quattro“, kuris jau pirmajame savo sezone pradėjo dominuoti Vokietijos ir Prancūzijos žiedinių lenktynių čempionatuose.
Palyginus su „Audi 80 Quattro“, apvalesnė ir aptakesnė „Audi A4 Quattro“ džiugino inžinierius dėl ilgesnės ratų bazės bei platesnės ratų provėžos. Ir nors „A4 Quattro“ pakabos konfigūracija buvo labai panaši į „Audi 80 Quattro“, keturių varančiųjų ratų pavara bei kone nepriekaištinga dinamika leido užmaskuoti kone didžiausią „Audi A4 Quattro“ trūkumą – keturių cilindrų variklį, kuris nebuvo toks galingas, nei toks efektyvus kaip konkurentų, kurie retkarčiais į pagalbą pasitelkdavo 6 cilindrų agregatus.
Vis dėlto, ne pačias geriausias dinamines savybes atsverdavo automobilio elgesys posūkiuose bei sklandus visų komponentų veikimas. Iš tiesų, šis „Audi A4 Quattro“ buvo laikomas bene patikimiausiu to laikmečio sportiniu bolidu.
Po itin sėkmingo 1996-ųjų metų sezono, kuriame „Audi Sport“ sukurtas bolidas iškovojo įsimintinas pergales D.Britanijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos, Australijos, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos ir Italijos pirmenybėse, 1997-ieji prasidėjo esant niūrioms nuotaikoms.
D.Britanijoje vykstančio „BTCC“ čempionato organizatoriai nusprendė, jog „Audi A4 Quattro“ privalo naudoti balastą, kuris pasunkino vokišką bolidą 95 kilogramais. Ir tai buvo tik pradžia, nes papildomas svoris tik augo ir augo, bet net ir tai nepanaikino absoliutaus „Audi“ pranašumo, nes 1997 metų sezoną „Audi Sport“ komanda užbaigė garbingoje antroje vietoje.
Niūrūs debesys virš „Audi Sport“ komandos pradėjo kauptis dar prieš prasidedant 1998-ųjų metų sezonui, kai „BTCC“ organizatoriai paskelbė uždrausiantys keturių varančiųjų ratų pavarą, o sulig šiuo draudimu „Audi“ prarado pagrindinį savo pranašumą.
Natūralu, jog po vidutiniško pasirodymo „BTCC“ pirmenybėse „Audi Sport“ nusprendė oficialiai sustabdyti „Audi A4 Quattro“ karjerą žiedinių lenktynių čempionatuose. Ir nors paskutiniai metai nebuvo itin įdomūs ar sėkmingi, užtat iškovotų titulų skaičius kalba patys už save. Per keletą metų „Audi A4 Quattro“ visame pasaulyje padėjo iškovoti net 15 čempiono titulų skirtinguose pasaulio kampeliuose, o tai – bene geriausias apibūdinimas kiekvienam sportiniam bolidui.
Bolido specifikacijos
| Variklio pozicija | Priekyje |
| Transmisija | AWD |
| Cilindrų skaičius | 4 |
| Variklio tūris | 1998 cc |
| Didžiausia išvystoma galia | 296 AG |
| Didžiausias sukimo momentas | 255 Nm |
| Ratų bazės ilgis | 2610 mm |
| Ilgis | 4479 mm |
| Plotis | 1753 mm |
| Aukštis | 1211 mm |
| Svoris | 1040 kg, |
| Maksimalus greitis | 250 km/val |
