– Kaip sekasi apsiprasti naujoje „Assomotor Honda“ komandoje?
– Viskas gerai. Aišku, nelengva, nes aš atėjau iš vienos geriausių komandų visame MXGP („Team Suzuki World“). Nelengva, bet kiekvienoje treniruotėje jaučiuosi vis geriau.
– Ar lengva buvo rasti komandą po traumos?
– Trauma nebuvo toks blogas dalykas, ji netrukdė komandos paieškoms. Sutrukdė labai vėlai atėjusios naujienos iš mano senosios komandos – ji 2018–ųjų MXGP nedalyvauja. Todėl buvo sunkiau, nes daugelis komandų jau buvo pasirašę sutartis su kitais važiuotojais.
– Pastaraisiais metais daug laiko praleidžiate lėktuvuose, gyvenate Belgijoje. O kiek laiko būnate Lietuvoje?
– Lietuvoje pernai buvau gal savaitę, tačiau šiemet būsiu daugiau. Kitą savaitę grįšiu, tada keliausiu į Rusijos MXGP etapą, o dar po poros savaičių bus Latvijos MXGP. Tai šiemet pasibūsiu.
– Dalyvaujate aukščiausio lygio varžybose – ar nėra sunku rasti motyvacijos grįžti ir kovoti Lietuvoje, juolab kad nekovojate dėl šalies čempiono titulo?
– Iš tikro priešingai, visai smagu grįžti į Lietuvą ir pravažiuoti varžybas dėl kolegų ir kitų žmonių. Motyvacija sugrįžti yra visada.
– Keliaujate po geriausias motokroso trasas visame pasaulyje. Ar galėtumėte jas palyginti su Lietuvos?
– Infrastruktūra dažnai skiriasi ir gana smarkiai, tačiau pačios trasos ir gruntas nelabai – Lietuvoje jos puikios. Tačiau motokrosas pakankamai brangus sportas, tad nėra daug važiuotojų, pati šaka nėra taip išvystyta.
– Kokios valstybės sirgaliai dėl motokroso išprotėję labiausiai?
– Manau, visų pagrindinių čempionato dalyvių – Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos. Šiose šalyse motokroso fanų palaikymas – didžiulis. Ten šis sportas populiarus, daug važiuotojų, bet kurioje treniruotėje daugybė žmonių, o varžybose – pilna starto rikiuotė.
– O kurioje šalyje pats asmeniškai jaučiate didžiausią sirgalių palaikymą?
– Latvijoje, tikrai.
– Kas lemia sėkmę motokrose?
– Daug dalykų susideda. Talentas daug duoda, bet būtinas ir didelis darbas – vien su talentu nepavažiuosi. Jis padeda, bet visko nepadaro. Didelį vaidmenį atlieka komanda.
Norint tapti pasaulio čempionu, turi sutapti daug dalykų – ir komanda gera, ir pats pasiruošęs būti. Jeigu bent vienas dalykas bus netinkamas, nieko nesigaus.
Motokroso lygis per paskutinius metus labai išaugo – bet kuris iš „Top 13“ gali laimėti, jeigu tik pavyksta startas. Atsitiktinumų čia nebūna.
– Kokie artimiausi jūsų, kaip lenktynininko, tikslai?
– Pirma noriu laimėti bent vieną MXGP etapą, kuo daugiau podiumų, o tada galima galvoti ir apie pasaulio čempiono titulą. Niekada negalvojau, kas bus dar toliau, nes dabar nusimato ilgas kelias. O ar jis įgyvendinamas, ar ne, bus matyti ateityje.
