Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį.
Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.
Prieš kurį laiką aplinkos ministerija planavo, kad naujas mokestis susidės iš dviejų dalių. Viena jų – vienkartinis registracijos mokestis tik naujai į Lietuvą importuojamiems automobiliams. Kita dalis – kasmetinis automobilio naudotojo mokestis.
Vis dėlto pagal naujai registruotą įstatymo projektą, dabar planuojamas tik vienas – kasmetinis motorinių transporto priemonių taršos mokestis.
Kas mokės naują mokestį?
Pasak Aplinkos ministerijos, vienkartinio registracijos mokesčio tik naujai importuojamiems automobiliams buvo atsisakyta dėl to, kad jis galėtų pažeisti sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.
Atsisakius vienkartinio, atitinkamai padidintas kasmetinis taršos mokestis.
Pradžioje jį turės mokėti savininkai tų automobilių, kurie išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui.
Taršos mokestis būtų mokamas kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams.
Mokestį turės mokėti M1 ir N1 klasės transporto priemonių valdytojai (tai yra gyventojai ir įmonės) kasmet už Kelių transporto priemonių registre įregistruotas ir leidimą dalyvauti viešajame eisme turinčias transporto priemones.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, mokestis nustatomas tik M1 ir N1 klasės automobiliams, nes jų CO2 sudaro dilesnę dalį visos taršos, kuria teršia transporto sektorius.
Kitų klasių transporto priemonės esą jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių).
Mokestis kiekvienais metais didės
Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį mokės tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Kitaip tariant, mokestį reikės mokėti už visus šią ribą viršijančius automobilius.
Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Pastarasis numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją. Pvz., jeigu vartotojų kainos per metus padidės 2 proc., tiek pat išaugs ir taršos mokestis.
Mažiausias mokestis nuo 2023 m. bus 131 g/km CO2 išmetantiems ir „Euro 6“ standartą atitinkantiems automobiliams, kurie varomi dujomis ar benzinu ir dujomis, ar benzinui ir etanoliu, ar benzinu ir elektra ir dujomis, ar benzinu ir etanoliu ir dujomis, ar dujomis ir elektra, ar etanoliu, ar etanoliu ir dujomis. Šių automobilių savininkams teks mokėti 58,69 euro mokestį.
Už tiek pat CO2 išmetantį ir tą patį standartą atitinkantį benzininį automobilį reikės mokėti 66,02 euro, o už dyzelinį – 124,71 euro.
Didžiausią mokestį jau nuo 2023 m. mokės seniausių (Euro 1 arba Euro 2) dyzelinių automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2, savininkai. Jiems mokestis sieks 941,25 euro per metus.
Jeigu nebus įmanoma nustatyti, kiek tiksliai automobilis išmeta CO2, jo valdytojui už dyzeliną ar dyzeliną ir dujas, ar dyzeliną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę reikės mokėti 300 eurų mokestį, už benziną ar benziną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę – 170 eurų, o naudojančią už kitų rūšių degalus – 150 eurų.
Lengvatos ir sankcijos už nemokėjimą
Anot Aplinkos ministerijos, siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršaus automobilio, iki 2024 m. gruodžio 31 d. numatyta 50 proc. mokesčio lengvata (taikoma tik vienam automobiliui).
„Šios lengvatos taikymo laikotarpis (dveji metai) yra pakankamas taršios transporto priemonės pakeitimui į netaršią ar mažiau taršią transporto priemonę“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
Nuo mokesčio bus atleidžiami valdytojai, kurių transporto priemonės pritaikytos neįgaliesiems.
Atsižvelgiant į socialinius aspektus, numatytos 50 proc. mokesčio lengvatos vairuotojams, kurie yra 64 metų amžiaus ir vyresni. Lengvatos galiojimas baigsis 2029 m. gruodžio 31 d.
Tokia pati nuolaida bus taikoma šeimų, prižiūrinčių (slaugančių) vaiką su negalia vairuotojams (lengvatos galiojimas baigsis 2027 m. gruodžio 31 d.) ir nepasiturintiems asmenims.
Jeigu automobilio savininkas laiku nesumokės taršos mokesčio, jo laukia sankcijos.
Paprastai kalbant, transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų stabdomas, gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad mokestis ir susijusios sumos nesumokėtos iki liepos 31 d.
Planuojama, kad naujo mokesčio bus surenkama apie 170 mln. eurų per metus. „Regitros“ duomenimis, šiemet yra surinkta 26,87 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio.
Naują įstatymo projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė. Jis įsigalios, kai bus priimtas Seimo ir pasirašytas prezidento.
Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį.
Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.
Prieš kurį laiką aplinkos ministerija planavo, kad naujas mokestis susidės iš dviejų dalių. Viena jų – vienkartinis registracijos mokestis tik naujai į Lietuvą importuojamiems automobiliams. Kita dalis – kasmetinis automobilio naudotojo mokestis.
Vis dėlto pagal naujai registruotą įstatymo projektą, dabar planuojamas tik vienas – kasmetinis motorinių transporto priemonių taršos mokestis.
Kas mokės naują mokestį?
Pasak Aplinkos ministerijos, vienkartinio registracijos mokesčio tik naujai importuojamiems automobiliams buvo atsisakyta dėl to, kad jis galėtų pažeisti sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.
Atsisakius vienkartinio, atitinkamai padidintas kasmetinis taršos mokestis.
Pradžioje jį turės mokėti savininkai tų automobilių, kurie išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui.
Taršos mokestis būtų mokamas kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams.
Mokestį turės mokėti M1 ir N1 klasės transporto priemonių valdytojai (tai yra gyventojai ir įmonės) kasmet už Kelių transporto priemonių registre įregistruotas ir leidimą dalyvauti viešajame eisme turinčias transporto priemones.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, mokestis nustatomas tik M1 ir N1 klasės automobiliams, nes jų CO2 sudaro dilesnę dalį visos taršos, kuria teršia transporto sektorius.
Kitų klasių transporto priemonės esą jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių).
Mokestis kiekvienais metais didės
Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį mokės tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Kitaip tariant, mokestį reikės mokėti už visus šią ribą viršijančius automobilius.
Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Pastarasis numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją. Pvz., jeigu vartotojų kainos per metus padidės 2 proc., tiek pat išaugs ir taršos mokestis.
Mažiausias mokestis nuo 2023 m. bus 131 g/km CO2 išmetantiems ir „Euro 6“ standartą atitinkantiems automobiliams, kurie varomi dujomis ar benzinu ir dujomis, ar benzinui ir etanoliu, ar benzinu ir elektra ir dujomis, ar benzinu ir etanoliu ir dujomis, ar dujomis ir elektra, ar etanoliu, ar etanoliu ir dujomis. Šių automobilių savininkams teks mokėti 58,69 euro mokestį.
Už tiek pat CO2 išmetantį ir tą patį standartą atitinkantį benzininį automobilį reikės mokėti 66,02 euro, o už dyzelinį – 124,71 euro.
Didžiausią mokestį jau nuo 2023 m. mokės seniausių (Euro 1 arba Euro 2) dyzelinių automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2, savininkai. Jiems mokestis sieks 941,25 euro per metus.
Jeigu nebus įmanoma nustatyti, kiek tiksliai automobilis išmeta CO2, jo valdytojui už dyzeliną ar dyzeliną ir dujas, ar dyzeliną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę reikės mokėti 300 eurų mokestį, už benziną ar benziną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę – 170 eurų, o naudojančią už kitų rūšių degalus – 150 eurų.
Lengvatos ir sankcijos už nemokėjimą
Anot Aplinkos ministerijos, siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršaus automobilio, iki 2024 m. gruodžio 31 d. numatyta 50 proc. mokesčio lengvata (taikoma tik vienam automobiliui).
„Šios lengvatos taikymo laikotarpis (dveji metai) yra pakankamas taršios transporto priemonės pakeitimui į netaršią ar mažiau taršią transporto priemonę“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
Nuo mokesčio bus atleidžiami valdytojai, kurių transporto priemonės pritaikytos neįgaliesiems.
Atsižvelgiant į socialinius aspektus, numatytos 50 proc. mokesčio lengvatos vairuotojams, kurie yra 64 metų amžiaus ir vyresni. Lengvatos galiojimas baigsis 2029 m. gruodžio 31 d.
Tokia pati nuolaida bus taikoma šeimų, prižiūrinčių (slaugančių) vaiką su negalia vairuotojams (lengvatos galiojimas baigsis 2027 m. gruodžio 31 d.) ir nepasiturintiems asmenims.
Jeigu automobilio savininkas laiku nesumokės taršos mokesčio, jo laukia sankcijos.
Paprastai kalbant, transporto priemonės leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų stabdomas, gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad mokestis ir susijusios sumos nesumokėtos iki liepos 31 d.
Planuojama, kad naujo mokesčio bus surenkama apie 170 mln. eurų per metus. „Regitros“ duomenimis, šiemet yra surinkta 26,87 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio.
Naują įstatymo projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė. Jis įsigalios, kai bus priimtas Seimo ir pasirašytas prezidento.
