Kariams skirtas renginys tapo inspiracija
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo karių ir civilių bendradarbiavimo valdybos atstovas, karo komendantūros majoras Donatas Suchockis teigė, kad automobiliais domėjosi nuo vaikystės, tačiau svajonės skrieti lenktynių trasomis įgyvendinti neskubėjo. Mintis, kad reikia įsigyti šiam tikslui skirtą automobilį, jam kilo 2018 metais, todėl po griežtos atrankos karininko garaže apsigyveno antrosios kartos „Toyota MR2“
„Vaikystės svajones pradėjau įgyvendinti tuomet, kai viduje sukirbėjo, kad reikia įsigyti automobilį. Nemėgstu dažnai matomų modelių, todėl pasidariau griežtą atranką ir į tinkamų pretendentų sąrašą pateko MR2. Tai ganėtinai unikalus automobilis tiek savo universalumu, tiek išvaizda. Nusiėmus stogą, juo smagu pasivažinėti laisvalaikiu, jis pakankamai talpus, kad du žmonės galėtų išvažiuoti į kelionę, taip pat puikiai tinka mėgėjiškam sportui“, – apie savo pasirinkimą pasakojo D. Suchockis.
Vyras nurodė, kad profesionaliu automobilių sportu niekada neužsiėmė, tačiau užteko kelių bandymų startuoti mėgėjiškose varžybose, kad jos taptų neatsiejama gyvenimo dalimi.
„Tais pačiais 2018 metais viskas ir prasidėjo. Anuomet buvo organizuojamas projektas „Karys lenktynininkas“. Nusprendžiau jame dalyvauti. Taip ir užsikrėčiau aistra mėgėjiškam automobilių sportui. Tos aistros pagautas ėmiau bandyti jėgas įvairiose varžybose, du kartus dalyvavau ralyje „Aplink Lietuvą“, kituose pavieniuose renginiuose, o šiemet jau septintą kartą stosiu prie „Press rally“ starto linijos“, – prisiminimais ir planais dalijosi karininkas.
D. Suchockis apgailestavo, jog anuomet vykęs konkursas kariams dėl organizacinių problemų taip ir nepasiekė finalinio taško. Konkurso atranką laimėję kariai turėjo būti pakviesti į tikras ralio varžybas su šiam sportui paruoštu lenktyniniu automobiliu. Ir nors tokios galimybės dalyviai nesulaukė, pasak kario, būtent šis renginys tapo inspiracija jame dalyvavusiems žmonėms visko nemesti ir imtis veiksmų patiems.
Sudomino lekiantys žinomi žurnalistai
Vyras pasakojo, kad jau paauglystėje žinojo apie kasmet organizuojamą „Press rally“ ir prisiminė vaizdus, kai greičio ruožuose lėkė ypač greiti žurnalistai Dainius Leonavičius ir Renaldas Gabartas.
„Jau tuomet matydavau, kaip jie laksto su įvairiausiais automobiliais, ir pačiam buvo įdomu, kas tai per bendruomenė. Buvo smagu matyti trasose zvimbiančius automobilius, todėl tais pačiais metais pateikiau paraišką dalyvauti šiose varžybose. Mane atrinko ir dabar nebegali atsikratyti“, – juokdamasis pasakojo D. Suchockis.
Karininkas teigė, kad šia veikla netruko užkrėsti ir draugų bei artimųjų. Pirmuosius metus drauge į vieną ekipažą su juo sėdo bendramintis iš „Toyota MR2“ vairuotojų bendruomenės, tačiau pastaraisiais metais šturmano vietą žaliame antrosios kartos Emere užima žmona.
„Važiuojame šeimyniniame ekipaže. Abu tuo mėgaujamės, tik aš, norėdamas būti automobilių sporte, negaliu pasigirti itin aukštais pasiekimais ar taurėmis, o mėgėjiškuose renginiuose dalyvaujanti žmona jau turi sukaupusi trofėjų kolekciją. Ji yra laimėjusi aukso ir sidabro taurių, tad galima sakyti, kad jai sekasi šiek tiek geriau nei man“, – juokaudamas apie ekipažo sudėtį kalbėjo karininkas.
Vis dėlto, šnekėdamas rimtai, D. Suchockis teigė, kad startuodamas trisdešimtmetį skaičiuojančiu automobiliu jis nesitiki aplenkti varžovų, dumiančių naujais sportiniais automobiliais, mat pačiam neretai tenka kovoti ne tik su priešininkais, bet ir su techniniais nesklandumais. Nepaisant to, dalyvavimas varžybose jam yra labai vertingas.
Terapija, padedanti pailsėti
D. Suchockis pasakojo, kad kasmet šių varžybų laukia su nekantrumu, tačiau, net ir norėdamas tinkamai ir ramiai pasirengti startui, neretai automobilio paruošiamuosius darbus atlieka kone paskutinę naktį.
„Pasiruošimas nėra toks, kokio norėčiau, nes derinant tarnybą ir pareigas šeimoje šiam pomėgiui vis pristinga laiko. Šiemet savaitę prieš varžybas pasiėmiau atostogų, kad galėčiau „Toyotą“ paruošti artėjančiam „Press rally“ startui“, – sakė D. Suchockis.
Vyras neslėpė, jog viską suderinti iš tiesų sudėtinga, juolab kad pats nėra niekaip susijęs su automechanika, todėl darbai neretai vyksta bandant rasti sprendimus, klystant ir mokantis iš klaidų. Vis dėlto, karininkas pripažįsta, kad net ir tokiu atveju laikas, praleistas prie automobilio, jam yra savotiška terapija, leidžianti pailsėti tiek nuo tarnybos, tiek nuo buitinių rūpesčių.
„Tai buvo mano svajonė nuo vaikystės, tačiau nemaniau, kad automobilių sportas yra tas darbas, iš kurio duoną valgysiu. Kadangi nebuvau apsisprendęs, ką norėčiau gyvenime veikti, patraukiau į kariuomenę. Galiausiai vis tiek atsiradau automobilių sporte. Pagalvojau: kada, jei ne dabar? Tai ir kitiems palinkėčiau nebijoti svajoti ir išdrįsti pabandyti. Gali atrodyti, kad svajonę pasiekti daug sunkiau, nei yra iš tiesų, todėl raginu nebijoti“, – vis dar nedrįstančius įgyvendinti panašių svajonių ragino majoras D. Suchockis.
