Nors daugelis iki šiol galvoja, jog „Cobra“ buvo amerikietiškas automobilis - tai nėra tiesa. Tai grynakraujis britas, kuris vėliau sulaukė nemažo dėmesio iš „Ford“ bei „Shelby“ kompanijų.
Kol „AC“ džiaugėsi milžinišku „Cobra“ populiarumu, kai kurie kompanijos darbuotojai bandė išspręsti dilemą. Koks modelis galėtų pakeisti visų mylimą „Cobra“? O galbūt reikėtų gaminti ne vieną, bet du modelius?
Ambicijų nestokojantis gamintojas nusprendė pradėti visiškai naujo modelio gamybą - „Grand Tourer“ tipo automobilio gamybą, kuris elegantiškomis kėbulo linijomis niekuo nenusileido „Ferrari“ ar „Maserati“ kūriniams. Tai buvo „AC Frua 428“ - ilgą nosį, riestą užpakalį turintis modelis buvo komplektuojamas su gigantišku 7,2 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų jėgos agregatu.
Vis dėlto, pirmasis bandymas išplaukti į plačiuosius vandenis baigėsi ne itin sėkmingai. „AC“ pagamino vos 93 „Frua“ modelio vienetus. Net ir tokiam nišiniam automobilių gamintojui kaip „AC Cars“ - tai yra labai mažas skaičius.
Metams bėgant, britiškų automobilių gamintojas pateko į „Pride Automotive“ koncerno rankas, kurio valdytojai siekė „AC“ paversti pasaulinio lygio žaidėju.
Pirmuoju atsinaujinusios kompanijos vaisiumi tapo „AC Brooklands Ace“ - dvivietis kabrioletas su garsiai riaumojančiu 8 cilindrų jėgos agregatu.
Naujieji šeimininkai tikėjo, jog „AC Brooklands Ace“ padės labai tvirtus pamatus ir sugebės pritraukti naujų klientų, kuriems „AC Cobra“ yra pernelyg aštrus automobilis.
Kaip ir „Cobra“, taip ir „Ace“ naudojo skirtingus „Ford“ motorus. Automobilis buvo komplektuojamas su 5 litrų 240 AG, 4,6 litro 326 AG arba 5 litrų 354 AG motorais. „Ace“ taip pat turėjo 3,5 litro, 8 cilindrų motorą, pasiskolintą iš „Lotus Esprit“.
Palaipsniui naujoji „AC“ strategija davė labai skanių ir sultingų vaisių. Kol pasaulis svaigo dėl „Maserati 3200 GT“ ar „Aston Martin DB7“, „AC“ inžinieriai tyliai pristatė „AC Aceca“ - pilnavertį „Grand Tourer“ tipo automobilį. Bent jau taip tuomet sakydavo „AC“ atstovai.
„Aceca“ buvo sukurtas ant tos pačios platformos kaip ir „Ace“, tačiau palyginus su savo vyresniuoju broliu, jaunėlis turėjo 15 centimetrų ilgesnę ratų bazę. Apskritai - automobilis buvo net 25 centimetrais ilgesnis už „Ace“.
„AC Aceca“ galima buvo įsigyti su vienu iš dviejų variklių: 4,6 litro, 8 cilindrų jėgos agregatas, išvystęs 326 arklio galias, buvo sukurtas „Ford“ inžinierių. Tuo tarpu kitas 8 cilindrų motoras buvo pasiskolintas iš „Lotus“ gamykloje dirbusių kolegų - jis pasiekdavo 350 AG.
Pagal tuometinius standartus, britiškas kupė buvo pakankamai greitas automobilis. Iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 5 sekundes ir pasiekdavo 275 km/val. maksimalų greitį.
„AC“ buvo vienas iš pirmųjų gamintojų pasaulyje, kuris potencialiems klientams leisdavo koreguoti interjero apdailos medžiagas, spalvų schemas arba pasirinkti vieną iš keletos skirtingų odos rūšių. Be to, „AC Aceca“ buvo vienas pirmųjų automobilių, kuris standartinėje įrangoje turėjo navigacinę sistemą.
Ironiška, tačiau britai sugebėjo surasti tik keturis klientus, kurie panoro įsigyti „AC Aceca“ automobilį. Po šio nesėkmingo projekto, automobilių kūrėjai iš D.Britanijos nusprendė uždaryti gamyklos duris ir energiją nukreipti į pelningesnę sritį.
