2
1971-ieji. „Subaru FF-1 1300 G“
Automobilis, su kuriuo „Subaru“ sugebėjo pademonstruoti, jog gali patenkinti didelių įmonių poreikius. Matote, 1971-aisiais sukurtas modelis buvo sukurtas atsižvelgiant į „Tohoku Electric Power“ reikalavimus. Iki tol ši didžiulė įmonė naudojo eilę skirtingų „Jeep Willy's“ visureigių, kurie leido specialistams pasiekti atokesnius šalies kampelius, tačiau metams bėgant vis daugiau darbuotojų norėjo, jog darbui skirta mašina būtų ne tik pravaži, bet ir patogi. Ir ties šiuo momentu į areną įžengia „Subaru“.
„Subaru“ į „1300 G“ modelį sumontavo keturių varančiųjų ratų pavarą, atliko aibę skirtingų testų ir galiausiai patenkino „Tohoku Electric Power“ užsakymą.
Oficialiai pateikiamais duomenimis, „Subaru“ pagamino 8-is padidinto pravažumo automobilius, kuriuos gamintojas 2008-asiais perpirko atgal ir atliko pilnavertę restauraciją.
3
1972-ieji. „Subaru Leone“
1972-ųjų rudenį, įžengę į „Subaru“ atstovybę Japonijoje, jus pasitiktų ne tik paslaugus pardavimų vadybininkas, bet ir naujutėlis „Subaru“ modelis – „Subaru Leone“. Ypatingai svarbus modelis, pagal kurio formulę „Subaru“ naujus automobilius gamina iki šiol.
Tad koks tas receptas? Keturių varančiųjų ratų pavara, opozicinis variklis ir berėmės durys. Ir mes kalbame apie automobilį, kuris buvo suprojektuotas 1972-aisiais metais.
„Subaru Leone“ buvo gaminamas su keliais skirtingais kėbulo tipais: universalo, sedano ir netgi su kupė kėbulo tipu. Pirkėjams taip pat buvo siūloma pasirinkti iš priekinių, visų keturių, mechaninės arba automatinės pavarų dėžės.
1972-aisiais įvyko dar vienas labai svarbus įvykis. Noriyuki Koseki iš Japonijos į Jungtines Valstijas atsiplukdė modifikuotą „Subaru Leone“ automobilį, turintį keturių varančiųjų ratų pavarą. Su juo Noriyuki Koseki dalyvavo „Baja 1000“ bekelės varžybose ir oficialiai pareiškė, jog tai pirmasis ralio bolidas su keturių varančiųjų ratų pavara.
4
1989-ieji. „Subaru Legacy“
Automobilis, kurio pagalba „Subaru“ įžengė į vidutinės klasės automobilių segmentą. Anuomet, tai buvo labai svarbus automobilių segmentas, ypač Jungtinėse Valstijose, kurioje dominavo „Toyota Camary“ ar „Honda Accord“.
„Subaru Legacy“ buvo sukurtas siekiant pažaboti „Toyota“ ir „Honda“ dominavimą šiame segmente. Nors pardavimų statistikoje „Legacy“ modelis nepasiekdavo prizinių vietų, tačiau su „Subaru Legacy“ automobiliu bendrovė tikrai sugebėjo į save atkreipti dėmesį.
Tuo tarpu europiečių dėmesį patraukė „Legacy RS Turbo“ versija. Ją ypatingai stipriai pamėgo ūkininkai, kuriems patiko, jog „Legacy“ universalas turėjo keturių varančiųjų ratų pavarą bei gyvybingą turbininį motorą. Be to, japoniškas universalas sugebėdavo įveikti kelius ir įvairiausius ruožus, kuriuose normalus automobilis užstrigdavo nuvažiavus vos 100 metrų.
Vis dėlto, ryškiausias šio modelio momentas įvyko, kai „Subaru“ pirmą kartą startavo Pasaulio ralio čempionate. Didžiulį potencialą pademonstravęs automobilis leido sužibėti tokiems lenktynininkams kaip Markku Alen, Kolinui McRae ir Ari Vatanenui, ir padėjo labai tvirtus pamatus „Subaru“ Pasaulio ralio čempionato programai, kuri tęsėsi iki pat 2008.
5
1988-ieji. Šešių cilindrų variklis
BMW turi nuostabius benzininius variklius, kurių cilindrai būna išdėstyti eilėje, o „Subaru“ devinto dešimtmečio pabaigoje panoro turėti savo kozirį – šešių cilindrų variklį.
Deja, bet šešių cilindrų konfigūracijos variklio karjera buvo pakankamai trumpa. Pirmoji variklių karta gamyboje išbuvo vos trejus metus. 1991-aisiais pasirodžiusi antroji naujų variklių karta gamyboje išbuvo iki 1996-ųjų, o tada stojo tyla.
Trečioji ir paskutinė šešių cilindrų variklių karta pasirodė 2001-aisiais ir gamyboje išbuvo iki 2019-ųjų. Dėl siaubingai griežtėjančių taršos reikalavimų „Subaru“ perėjo prie mažesnio tūrio turbininių motorų, kurie gali pasiūlyti panašaus pobūdžio dinamiką suvartodami gerokai mažiau degalų.
6
1992-ieji. „Subaru Impreza“
Dar vienas, ypatingai svarbus modelis, kuris „Subaru“ kompanijai atvėrė duris į europiečių širdis. Kompaktiškas, išvaizdus automobilis, kuris spardydavo užpakalius pasaulio galingiausiems Pasaulio ralio čempionate.
Kol griausmingai riaumojanti versija kovojo dėl pergalių skirtinguose pasaulio kampeliuose, standartinės „Impreza“ versijos po truputėlį sudomindavo vis daugiau ir daugiau europiečių, kuriems norėjosi patikimo, patvaraus ir neiššaukiančio automobilio.
Tuo tarpu automobilių entuziastams buvo sukurtos net kelios versijos. Pradedant „RS“ versija ir baigiant ribotos laidos „STI RA“ ar „22B STI“.
Bent jau D.Britanijoje ir Vokietijoje, didžiulio susidomėjimo sulaukė „GT Turbo“ vardu vadinamos versijos, kurios užimdavo tarpinę poziciją tarp standartinių ir grynakraujų „WRX STI“ modelių.
7
1996-ieji ir 1997-ieji. „Subaru Outback“ ir „Subaru Forester“
Padidinto pravažumo automobiliai. Frazė, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo pakankamai retas reiškinys, o ir europiečiai nebuvo pratę prie automobilių, kurie pasižymėjo visureigiškomis savybėmis, bet nebuvo tokie griozdiški ir brangūs.
1996-aisiais pasirodęs padidinto pravažumo universalas – „Outback“, pasiūlė tai ko troško daugelis. Išvaizdų, patogų universalą, kuris galėjo važiuoti bet kur, bet kokiu oru ir kainavo gerokai mažiau negu tradicinis visureigis.
Metams bėgant ši formulė tapo neįtikėtinai populiari. Tiesiog prisiminkite „Audi A6 Allroad“ ar eilę skirtingų „Volvo Cross Country“ modelių, kurie buvo sukurti tam pačiam tikslui.
Praėjus vieneriems metams „Subaru“ pristatė dar vieną bestselerį – pirmos kartos „Forester“. Lyg ir visureigis, lyg ir ne, bet kone idealiai atitinkantis europiečių poreikius. Netrukus jis tapo vienu iš trijų ramsčių, kuriuo remiasi „Subaru“.
8
2008-ieji. Dyzelis
Automobilių gamintojai žinojo, jog norint sulaukti bent menkiausio susidomėjimo Europoje, jie privalėjo pasiūlyti dyzelinio variklio opciją.
„Subaru“ norėdama patenkinti europiečių poreikius, investavo milžinišką sumą į naują projektą – opozicinį dyzelinį variklį.
Pirmoji naujojo variklio versija išvystė 150 arklio galių ir 350 Nm sukimo momentą – pakankamai respektabilūs parametrai, tačiau didžiausia šio dyzelinio variklio problema buvo kita.
Pirmoji „Subaru“ dyzelinių karta buvo peikiama dėl daugybės priežasčių: nesandarių purkštukų, lūžinėjančių alkūninių velenų ar pradegančių stūmoklių. Vis dėlto, „Subaru“ inžinieriams sugebėjus išspręsti pirmines problemas, vėliau (nuo 2010 metų) į skirtingus „Subaru“ modelius montuoti dyzeliai buvo kur kas kantresni ir patikimesni.