2
Michaelis Šumacheris. 1996-ieji.
Daugkartinis Formulės 1 čempionas, kuris 1996-aisiais prisijungė prie svajonių komandos – „Ferrari“. Vis dėlto, italų paruoštas bolidas nepateisino nei jų pačių, nei Michaelio lūkesčių, tačiau retkarčiais, bet tik retkarčiais, „Ferrari“ bolidas sugebėdavo veikti patenkinamai.
Puikus to pavyzdys – Ispanijos didžiojo prizo lenktynės, kurios vyko pliaupiant lietui. Tuomet į priekį verždavosi tie, kurie sugebėdavo sukontroliuoti bolidą ne pačiomis geriausiomis sąlygomis ir Michaelis buvo vienas iš tų. Nugalėti šiose varžybose jam nesutrukdė net ir tai, jog „Ferrari“ bolido variklis lenktynių pabaigoje veikė ne pilnu pajėgumu.
3
Ayrtonas Senna. 1993-ieji.
Tai viena įsimintiniausių Formulės 1 akimirkų. Apie ją žino kone kiekvienas šios autosporto šakos gerbėjas, nes šios lenktynės buvo ypatingos dėl to, jog jos pademonstravo kas yra geras lenktynininkas ir kas yra fenomenalus lenktynininkas.
Matote, lenktynių metu oro sąlygos keitėsi dažniau negu spėdavote ištarti – „Gražūs kopūstėliai“, tačiau tai Ayrtono Senna nesustabdė. Dėl sparčiai besikeičiančių sąlygų, Alainas Prostas aptarnavimo zonoje buvo apsilankęs net septynis kartus, kai Ayrtonas į aptarnavimo zoną užsuko vos keturis kartus.
Tiesiog fenomenalus brazilo elgesys su bolidu jam padėjo susikrauti 1 minutės ir 23,19 sek pranašumą prieš antroje vietoje likusį Damoną Hillą. Visi kiti buvo atsilikę vienu, dviem ar net šešiais ratais nuo lenktynių lyderio.
Jeigu norite suprasti kodėl Ayrtonas Senna laikomas geriausiu Formulės 1 lenktynininku, tiesiog pasižiūrėkite žemiau esantį vaizdo įrašą.
4
Stefanas Bellofas. 1984-ieji.
Vokietijos automobilių sporto šviesulys, supertalentas, kurio karjera Formulėje 1 buvo labai trumpa. Ne dėl to, jog jis nerado komandos, kuri būtų galėjusi išnaudoti jo sugebėjimus, bet dėl to, jog Stefanas žuvo 1985-aisiais vykusiose lenktynėse.
Tad koks tas įsimintinas momentas? Norėdami jį prisiminti, mes turime nusikelti į 1984-aisiais įvykusias Monako didžiojo prizo lenktynes, į kurias vokietis atvyko su beviltiškai prastu „Tyrrell“ bolidu, kuris turėjo atmosferinį variklį bei technologiškai nusileido visiems analogams.
Vis dėlto, Monaką lenktynių savaitgalį skandino lietus, tad visi technikos pranašumai nublanko prieš vairuotojų talentą. Pliaupiant lietui, Stefanas Bellofas startavo 20-oje pozicijoje, tačiau lenktynes sugebėjo užbaigti ant podiumo. Jeigu lenktynės būtų trukusios gerokai ilgiau, vokietis būtų aplenkęs net ir garsųjį Ayrtoną Senna.
Verta pridurti, jog Stefanas tarptautinės automobilių sporto bendruomenės akyse sužibėjo gerokai anksčiau. 1983 metais lenktynininkas užfiksavo Niurburgringo trasos įveikimo rekordą, kuris nebuvo pagerintas net 35 metus.
5
Michaelis Šumacheris. 1998-ieji.
Michaelis turėjo ne vieną įsimintiną pasirodymą, tačiau štai šis – vienas įspūdingiausių. Šis momentas leidžia mums nusikelti į 1998-uosius metus, kai „Ferrari“ turėjo grumtis su „McLaren“.
1998-ųjų sezone Michaelis turėjo atlaikyti Mika Hakkineno spaudimą ir netgi su suomiu kovojo kaip lygus su lygiu, tačiau tuomet Formulės 1 karavanas persikėlė į Vengriją.
Tuometinis komandos vadovas su Michaeliu žinojo, jog Vengrijos trasoje kitų varžovų lenkimai yra pakankamai sudėtinga užduotis, tad siekdami iškovoti pergalę, „Ferrari“ ekipos vadovas nusprendė, jog Michaelis per lenktynes aptarnavimo zonoje sustos tris kartus. Tris kartus pasikeistų padangas ir tris kartus pasipildytų degalų baką. Tokiu būdu „Ferrari“ bolidas tarp sustojimų turėtų ribotą degalų kiekį, tačiau dėl mažesnio svorio Michaelis turėtų tam tikrą pranašumą.
Pažiūrėję 1998-aisiais įvykusių lenktynių metu pastebėsite, jog Michaelis iš „Ferrari“ bolido spaudė viską. Vokietis po antrojo sustojimo sugebėjo per 19 ratų susikrauti 29 sekundžių pranašumą prieš Deividą Kulthardą ir tokiu būdu užsitikrino saugų sustojimą aptarnavimo zonoje. Ir be abejonės, sumani strategija bei Michaelio vairavimo technika leido Vengrijoje pelnyti itin saldžią pergalę.