• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Televizijos laidų prodiuserei Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei (49 m.) likimas buvo negailestingas, itin anksti atimdamas brangiausius žmones. Daugiau nei prieš du dešimtmečius žuvo vos pilnametystės sulaukęs brolis, prieš kelerius metus Anapilin iškeliavo tėtis, gyvųjų tarpe nebėra ir moters senelių. Tačiau Rūta tiki, kad visi jie yra anapus ir ją stebi bei saugo. 

Televizijos laidų prodiuserei Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei (49 m.) likimas buvo negailestingas, itin anksti atimdamas brangiausius žmones. Daugiau nei prieš du dešimtmečius žuvo vos pilnametystės sulaukęs brolis, prieš kelerius metus Anapilin iškeliavo tėtis, gyvųjų tarpe nebėra ir moters senelių. Tačiau Rūta tiki, kad visi jie yra anapus ir ją stebi bei saugo. 

REKLAMA

Nors dažnai sakoma, kad laikas gydo visas žaizdas, su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi Rūta teigė, kad tai – netiesa. Ne vieną skaudžią netektį išgyvenusios moters žodžiais, laikui bėgant žmogus tiesiog išmoksta „prisijaukinti“ netekties skausmą. 

„Po netekčių praėjus ne vieneriems metams galiu pasakyti, kad ilgainiui baisus tampa ne skausmas, bet tuštuma, kuri atsiveria vėliau. Tu supranti, kad toje kėdėje jau niekada nebesėdės artimas žmogus, neapkabins, kai to reikės, nebebus daugybės jaukių akimirkų, kurios kadaise buvo“, – jautriai kalbėjo R. Lukoševičiūtė-Daudienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Brolį, tėtį ir senelius palaidojusi moteris pasakojo, kad atsitiesti po širdį veriančių netekčių labiausiai padėjo ne kas kitas, o žmonės, kurie buvo šalia, ir mylimas darbas. 

REKLAMA

„Kaip dabar pamenu, kad po brolio netekties ir laidotuvių, pirmadienį jau pasirodžiau darbe. Montažo režisierius, sutikęs mane ant laiptų, negalėjo nuslėpti nuostabos, jog atėjau. O aš atsakiau, kad viena tiesiog negaliu būti, man reikia žmonių ir veiklos“, – prisiminė pašnekovė. 

Prisiminė mirusių artimųjų siųstus ženklus

Mūsų kasdienybėje kartais nutinka dalykų, kurie tarsi neturi logiško paaiškinimo – keisti sutapimai, atsitiktiniai radiniai ar sapnai, kuriuose lankosi artimi žmonės, iškeliavę anapus. Ne vieną tokią istoriją gali papasakoti ir Rūta – moteris prisiminė, kaip po brolio mirties jis jai paskambino. 

REKLAMA
REKLAMA

„Negalėjau patikėti, kai ekrane pamačiau, kad skambina Vytukas. Pakėliau, bet niekas nekalbėjo. Tuo metu mano tėveliai degino daiktus, kurie buvo šarvojimo metu. Pavyzdžiui, nosinaitė, kuria teko valyti jo kraujuojančią akį, nes iškritęs iš balkono, jis nukrito ant medžio ir ją susižalojo. Atrodė, kad karste jis tarsi verkia kruvinomis ašaromis. 

Sakoma, kad tokių daiktų neštis namo negalima, tad tėveliai juos degino, o brolis tuo metu norėjo perduoti kažkokį ženklą. Negaliu pasakyti, kokį. Galbūt, kad jis jau ten“, – įsitikinusi ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2021-aisiais mirus tėčiui Valentinui, R. Lukoševičiūtė-Daudienė ir vėl susidūrė su keista situacija, nutikusia telefone. 

„Laikiau telefoną rankose ir nieko nedariau, tiesiog buvo atidaryta adresų knyga. Staiga pradėjo judėti ekranas, kažkas ėmė keistis. Nustebau, kai pamačiau, kad mano vyro telefono numerio užrašas, kuris buvo „Mano Meilė“, netikėtai pasikeitė į „Tėtis“. 

REKLAMA

Negalėjau patikėti, kaip tai gali būti, tačiau atgal jau nepakeičiau. Taigi, nuo šiol telefonu turiu du tėčius, vieną – savo vyrą, kitą – tėtį, nes mama vis dar naudoja šį telefoną darbo reikalais“, – atskleidė televizijos laidų prodiuserė. 

Artimieji lanko ir sapnuose

Prisiminusi šias situacijas, Rūta neslėpė, kad pojūčiai buvo neįprasti, tačiau tai leido jai suprasti vieną svarbų dalyką. 

REKLAMA

„Jaučiausi nepaprastai keistai, o prisiminimai tokie ryškūs, kad atrodo, jog visa tai įvyko vakar. Buvau pasimetusi, bet negaliu sakyti, kad jaučiausi blogai. Tiesiog manau, kad jie kažkur yra ir stebi mus“, – sakė R. Lukoševičiūtė-Daudienė. 

Sapnai – viena dažniausių sričių, kurioje daugelis jaučia mirusių artimųjų buvimą. Rūtos teigimu, brangūs žmonės ją taip pat lanko sapnuose, o vienas iš jų yra itin įsirėžęs į atmintį. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jų būna pačių įvairiausių, bet ryškiausiai prisimenu tėtį su auksine karūna ant galvos. Vėliau ieškojau, ką šis sapnas reiškia. Berods buvau radusi, kad jau pasiektas tikslas – tarsi vieta, kur tėtis dabar yra ir jau liks amžiams“, – sakė pašnekovė. 

Pasiteiravus, ką šiandien norėtų pasakyti Anapilin iškeliavusiems brangiems žmonėms, Rūta atskleidė, kad norėtų užduotis kelis klausimus. 

„Ko gero, paklausčiau, koks būna jausmas, kai iškeliauji, ar yra gyvenimas anapus ir ar jie į ką nors reinkarnavosi“, – kalbėjo R. Lukoševičiūtė-Daudienė.

Laikas suprasti, kad mirsim visi ir jeigu jau žmogus mirė tai palinkėkim jam patekti į Dievo karalystę. Privalome suprasti ir susitvarkyti savo mintis protingai. Mirė tai reiškia nuėjo savo gyvenimo kelią ir įvyko tai kas numatyta. Mes esame savo minčių šeimininkai ir tvarkykimės savo galvoje. Dėkokime Dievui, kad mirusysis išsilaisvino ir vargo žemėje, o mes mažiau gailėkime savęs, tiesiog gyvenkime.
kad tik man taip yra ir niekam apie tai nesakau, kad nepagalvotų kad nukvakau... Detalės šiek tiek kitokios, bet ne ką mažiau iškalbingos.
Kai netenki Tų su kuriais augai ir žinojai kiekvieną jų keistenybę, atsiranda baisi tuštuma, kurios negali užpildyti niekas, kiek beturėtum vaikų ar draugų, kiek bedirbtum pamiršti negali, o jautrią minutę kai būna kažkas gero, imi telefoną, bet neturi kam skambinti
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų