Taip yra, nes silpniausiems visuomenės nariams, jų pensijoms ir kitoms išmokoms skiriame bene mažiausią dalį visų šalies gėrybių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.
Pensijoms ir išmokoms – daug mažiau pinigų
Visoje bendrijoje skirtingų šalių išlaidos socialinėms apsaugos išmokoms paprastai matuojamos pagal jų santykį su visu šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) – visų parduodamų prekių ir paslaugų verte.
Jeigu šalies BVP didėja greičiau nei auga išlaidos pensijoms, ligos ir kitoms išmokoms, tai reiškia, kad jų gavėjai gauna santykinai mažesnę visų šalyje sukuriamų gėrybių dalį.
Ir priešingai, jeigu išmokų dalis, skaičiuojant nuo viso BVP, auga, tuomet galima laikyti, kad labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms skiriama didesnė bendrų gėrybių dalis.
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad pagal socialinėms išmokoms skiriamą BVP dalį Lietuva ir toliau lieka ES uodegoje.
Pernai visoje ES socialinės apsaugos išmokoms (pensijos, ligos, neįgalumo, nedarbo ir kt.) skiriama vidutiniškai 26,8 proc. BVP. O vien tik euro zonoje – vidutiniškai 27,57 proc.
Lietuvoje šis rodiklis tesiekė 16,17 proc. Taigi lietuvių išmokoms skiriama apie 41 proc. proc. mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse.
Pagal socialinės apsaugos išmokų finansavimą Lietuva lenkia tik Rumuniją (15,98 proc.), Estiją (15,29 proc.), Maltą (13,16 proc.) ir Airiją (12,03 proc.).
Tokiose senosiose ES šalyse, kaip Prancūzija (31,31 proc.), Suomija (31,21 proc.), Austrija (29,71 proc.), Vokietija (28,61 proc.) ir Belgija (28,35 proc.) išmokoms skiriama didžiausia dalis BVP.
Teisinasi valstybės išgalėmis
Paprašyta pakomentuoti, kodėl Lietuvos gyventojų išmokoms skiriama bene mažiausiai pinigų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad jų skiriama tiek, kiek leidžia „valstybės galimybės“.
„Socialinė apsauga yra viena iš sričių, kuriai skiriama daugiausiai viešųjų finansų. Išlaidos socialinei sričiai, išmokoms kasmet auga, siekiama atliepti visuomenės poreikius, tačiau viskas atsiremia į valstybės galimybes.
Atsižvelgus į jas ir skiriamas finansavimas“, – nurodoma ministerijos komentare naujienų portalui tv3.lt.
Kadangi pensijoms ir kitoms išmokoms Lietuvoje skiriama daug mažiau lėšų nei kitose valstybėse, nėra ko stebėtis, kad ir pensijos mūsų šalyje nėra pačios didžiausios, nesiekia nė pusės buvusio atlyginimo.
Oficialioji statistika rodo, kad ir skurdo rizikos lygis didžiausias tarp pensininkų ir kitų asmenų, gaunančių išmokas.
Nedzinskui, Drugteiniui ir daugeliui kitų
