„Euronews“ primena, kad energijos kainos Europos Sąjungoje (ES) smarkiai išaugo Rusijai 2022 m. pradėjus karinę invaziją Ukrainos teritorijoje. Tačiau po metų kainos stabilizavosi.
Portalo pateikta sausio mėnesio analizė atskleidė, kad kainos už elektrą (įskaitant mokesčius) Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinėse įprastai buvo mažesnės už ES vidurkį, kuris sudarė 0,255 Eur/kWh.
Didžiausios elektros kainos buvo fiksuojamos Berlyne ir siekė 0,404 Eur/kWh, Briuselyje 0,385 Eur/kWh, Kopenhagoje 0,375 Eur/kWh, Londone 0,368 Eur/kWh ir Berne 0,364 Eur/kWh.
Tuo metu mažiausios elektros kainos sausio mėnesį buvo fiksuojamos Budapešte, kur pasiekė 0,091 Eur/kWh ir Belgrade – 0,105 Eur/kWh.
Rytų Europos sostinėse elektros kaina sausį, palyginti su Vakarų Europa, dažniausiai buvo mažesnė arba tokia pat kaip ES vidurkis.
Štai Vilniuje už elektrą gyventojai mokėjo 0,255Eur/kWh, Taline 0,251 Eur/kWh, o Rygoje – 0,238 Eur/kWh.
Tačiau „Euronews“ atkreipia dėmesį, kad kai elektros kainos perskaičiuojamos pagal gyventojų perkamąją galią (prekių ir paslaugį kiekį, kurį už savo sukauptus pinigus gali įsigyti gyventojas), brangiausia elektra už sausį tampa ne Briuselyje, bet Prahoje.
Ir nors pagal nominalią kainą už elektrą Vilnius iš skirtingų sostinių užėmė 16 vietą, pagal perkamąją galią Lietuvos sostinė iš 27 valstybių atsidūrė net 7 vietoje.
Taigi, nominaliai Baltijos šalyse dujos buvo pigesnės nei Vokietijoje. Tačiau, įvertinus pajamų skirtumus, lietuviams, latviams ir estams jos atsiėjo brangiau.
Kiek skirtingų valstybių sostinės moka už dujas?
„Euronews“ pristatyta analizė taip pat atskleidžia, kad brangiausios dujos sausį buvo Švedijos sostinėje Stokholme. Čia jų kaina siekė 0,333 Eur/kWh. Amsterdame dujos kainavo 0,183 Eur/kWh, Taline 0,89 Eur/kWh, Londone 0,88 Eur/kWh, Vilniuje 0,86 Eur/kWh, Rygoje – 0,83 Eur/kWh.
Pigiausios dujos sausį buvo Budapešte ir siekė 0,25 Eur/kWh.
Jei kainos skaičiuojamos pagal sostinių gyventojų perkamąją galią, Lietuva iš 19 vietos pakyla į 12. Tuo metu Estija iš 17 vietos pakilo į 19, o Latvija – iš 21 į 14.
Taigi, Lietuvos ir Latvijos sostinių gyventojai už dujas (vertinant pagal perkamąją galią) vis tiek mokėjo brangiau nei, pavyzdžiui, estai.
Šeštadieninis elektros kainų šuolis – dėl biržos algoritmo
Praėjusią savaitę didmeninei elektros kainai išaugus 55 proc., o kai kuriomis paromis fiksavus didžiausią vidutinę kainą šiais metais, BNS kalbinti ekspertai bei rinkos dalyviai šių šuolių nesieja su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimu su Europa vasario 9-ąją.
Pašnekovų teigimu, išaugusią elektros kainą lėmė šaltesni nei įprasta vasarį orai, padidėjęs elektros suvartojimas, nedidėlė saulės ir vėjo elektros gamyba, neveikiantis povandeninis kabelis „EstLink 2“ tarp Suomijos ir Estijos, taip pat išaugusi šiluminių jėgainių gamyba, kuriai naudojamos pabrangusios gamtinės dujos.
Anot elektros tiekėjų atstovų, šiuo metu sudarant naujas nuo kovo įsigaliosiančias fiksuotos kainos sutartis, prognozuojama, jog dėl šiltesnio kovo mėnesio elektros kainos jau turėtų mažėti. Todėl, pasak jų, vasario biržos kainų šuoliai neturėtų jokio arba turėtų nedidelį poveikį ilgalaikiams ateities sandoriams.
Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, dar anksti kalbėti, kaip vasario mėnesio kainų šuoliai paveiks visuomeninus elektros bei dujų tarifus kitą pusmetį – tai priklausys nuo kainų pavasarį.
R. Pocius teigė, kad didelį elektros kainų šuolį praėjusį šeštadienį lėmė vadinamasis biržos „Nord Pool“ paradoksalus atmetimas, kai buvo atmestas „Ignitis gamybos“ valdomos Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko pateiktas pasiūlymas.
„Jeigu būtų 9-ojo bloko pavedimas priimtas, tai kainos šeštadienį būtų mažesnės. Bet kadangi buvo pavedimo paradoksinis atmetimas, tai šeštadienį buvo pakankamai aukšta kaina“, – BNS aiškino R. Pocius.
Vadinamasis paradoksalus atmetimas – tai biržos taikomas algoritmas, kuris net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmeta, jei jų apimtis neatitinka poreikio. Pasak R. Pociaus, priėmus Lietuvos elektrinės pasiūlymą rinkoje būtų susiformavusi už jį mažesnė kaina.
„Tiek tas pavedimas nuspaudžia rinkos kainą, kad ji tampa pigesnė nei pats pavedimas. Dėl to toks sistemos pavedimas yra traktuojamas kaip nelogiškas ir jis yra atmetamas. Bet tai negerai, nes be šito bloko gaunasi aukšta kaina“, – kalbėjo R. Pocius.
Vis dėlto, anot jo, dėl tokios situacijos Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojai žada kreiptis į „Nord Pool“ biržą: „Kad nebūtų taip, jog generavimo pajėgumai negamina, o vartotojai moka labai didelę kainą, todėl čia reikia ieškoti kažkokių sprendimų“.
„Nord Pool“ elektros biržoje šeštadienį Lietuvoje vidutinė paros kaina siekė 269,25 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,27 euro už kWh – tai kol kas didžiausia vidutinė kaina šiais metais. Aukščiausia kaina tą dieną buvo 499,99 euro.
Situacija – neišskirtinė
VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad praėjusią savaitę elektros rinkoje susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė.
„Čia nėra kažkoks išskirtinis momentas. Mes pamirštame, kas buvo anksčiau. Mes neturime pakankamai generavimo pajėgumų, mūsų specifika yra tokia, kad vasarį dažnai mažiau generuojame iš atsinaujinančių išteklių, brangios dujos, vartojimas dėl šaltų orų išauga, tai visos tos priežastys susiveda ir metai iš metų mes turime panašią situaciją“, – teigė R. Pocius.
Tuo metu energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas priduria, jog dėl kabelio gedimo sumažėjo elektros importas, o jos gamybai buvo naudojamos brangios dujos.
„Nutrauktas elektros kabelis tarp Estijos ir Suomijos, reiškia, yra žymiai sumažėjusios importo galimybės ir turėjome gaminti žymiai daugiau elektros, kūrendami brangias dujas. O dujos paskutiniu metu irgi buvo smarkiai pabrangusios“, – BNS sakė V. Jankauskas.
„Yra nemažai žmonių, kurie šildosi elektra – naudoja šilumos siurblius, kuriems reikia nemažai elektros“, – teigė ekspertas, komentuodamas padidėjusį elektros vartojimą.
Pirmadienį „Litgrid“ pranešė, kad dėl atšalusių orų ir visiško štilio elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 55 proc. iki 195 eurų už MWh, elektros suvartojimas augo 7 proc. iki 275 gigavatvalandžių (GWh), o 53 proc. jo užtikrino vietos elektrinės. Šalyje buvo pagaminta 147 GWh elektros – 13 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Atmeta sinchronizavimo įtaką: „Bandoma ieškoti sliekų ant asfalto“
BNS kalbinti pašnekovai nesutinka, kad elektros kainų augimas susijęs su Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimu nuo rusiškos elektros sistemos bei jų sinchronizacija su kontinentine Europa.
„Bandoma ieškoti sliekų ant asfalto. Juolab, kad mes iš Rusijos ir Baltarusijos jau daugiau nei du metai neperkame elektros, tai kaip čia gali tas atsijungimas įtakoti. Niekaip. Jeigu būtume pirkę elektrą ir dabar nebeperkame, tai pasiūla mažėja ir taip toliau... Bet ir tai netgi (perkant elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos – BNS) būdavo dedami neformuojantys rinkos pavedimai, kurie neturėdavo jokios įtakos kainai“, – BNS aiškino R. Pocius.
„Jeigu pažiūrėtumėte per praėjusias dienas, kokios buvo kainos visoje Europoje, tai vidutinės kainos praktiškai buvo panašios – irgi siekdavo 15-20 centų už kilovatvalandę. Nors atskiromis valandomis pas mus kai kur buvo dar blogiau. (...) Tai čia dėl to, kad turėjome patys gamintis, kūrenti brangias dujas“, – BNS teigė V. Jankauskas.
Buvęs „Lietuvos energijos“ (dabar – „Ignitis“) vadovas Dalius Misiūnas sako, kad sinchronizavimas elektros kainas galėjo lemti tik neženkliai, tačiau apie jos poveikį rinkai kalbėti dar anksti. Jis neatmetė, kad ši įtaka galėjo pasireikšti nebent Baltijos šalims atliekant bendrą izoliuoto darbo bandymą, kai buvo naudojama daugiau dujinių gamybos pajėgumų.
„Veikiant salos režimu buvo sujungta daug dujinių pajėgumų, tai aišku, kad jie daug brangesni negu vėjo. Jie ir nustato kainą. Kuo mažiau dujų sistemoje, tuo žemesnė kaina. (...) Tai gal techniškai kaip ir būtų galima susieti su sinchronizacija, bet turbūt jeigu ir nebūtų sinchronizacijos, jie būtų naudojami“, – BNS sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui dabar vadovaujantis D. Misiūnas.
„Jeigu ir galėjo (sinchronizavimas lemti kainas – BNS), tai neženkliai. Sakyčiau, kad „EstLink 2“, jo nebuvimas, turėjo didesnį efektą, nes tai yra garantuotai mažesnė kaina. „EstLink 2“ praradimas reiškia, kad prarandame pigesnį importą“, – teigė jis.
„Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas teigė, kad sinchronizavimas ir prasidėję šalčiai tėra sutapimas.
„Čia tiesiog labai nepasisekė, pavadinkime taip, kad sinchronizacija kartu įvyko tada, kai prasidėjo šalčiai. Čia yra tokia situacija, kai sutapo du svarbūs įvykiai, bet to tapatinti tikrai nereikėtų“, – BNS teigė M. Kavaliauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
