Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą.
Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje. Tačiau pirkėjai piktinasi, kad nusipirkę įprastą produktą dažnai jaučiasi nepasisotinę – nors kaina ir ta pati, tačiau pakuotėse mažiau maisto:
„Kainuoja pigiau, bet ne 100, o tik 80 g.“
„Kaina nesumažėjus, bet gramai sumažėję, tikrai, ir pienas, ir sviestas.“
„Apgavystės didelės gaunasi.“
Prekybininkai problemos nepripažįsta
Prekybininkai tokius priekaištus atmeta.
„Tendencijos, kad staiga pradėjo mažėti pakuočių dydžiai, nepastebime. Atvirkščiai, už mažesnę kainą pirkėjas dabar gali gauti daugiau produkto“, – tvirtino „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
„Nesame gavę informacijos iš tiekėjų, kad planuotų tokius dalykus daryti, pakuotes mažinti. Žmonės linkę įsigyti didesnes pakuotes“, – tikino „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.
Prekių kainas stebinčio portalo „Pricer“ atstovas Arūnas Vizickas ragina pirkėjus būti atidiems ir perkant prekybininkų jau supakuotas daržoves, vaisius, mėsą, nes pakuotės vis lengvėja.
„Mastas didelis, tokių situacijų galime pastebėti labai daug“, – kalbėjo jis.
Su reiškiniu, vadinamu „shrinkflation“, kai prekybininkas mažina prekės svorį nemažindamas kainos, vengrai mėgina kovoti jau 4 mėnesius įstatymu įpareigodami prekybininkus tokias prekes žymėti specialiais ženklais.
Nuo liepos žymėti sumažinto svorio, bet neatpigintas maisto prekes privalės ir Prancūzijos prekybininkai. Tačiau Lietuvos vyriausybė sekti šiuo pavyzdžiu neskuba.
„Kai kurios ES valstybės nusprendė įpareigoti papildomai pažymėti, jei keičiasi pakuotė, bet kai kurios įmonės papildomo žymėjimo kainą perkelia vartotojui. Analizuojame praktiką, kokie sprendimai galėtų būti“, – pabrėžė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Ministerijai pavaldi vartotojus turinti ginti tarnyba kovoti su vadinamąja šrinkfliacija taip pat neskuba.
„Mes neturime skundų, nustatytas reikalavimas, kad standartinio svorio kaina turi būti įvardinta“, – teigė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Žada pokyčius nebent kitąmet
Socialdemokratė Rasa Budbergytė tokiu valstybinių institucijų abejingumu piktinasi ir iš ministrės laukia paaiškinimų.
„Kreipėmės į teisingumo ministrę, paklausėme ar nemato reikalingumo imtis priemonių“, – kalbėjo Seimo narė.
Nenorintys mokėti už pakuotėse vis daugiau vietos užimantį orą, pirkėjai mėgina lyginti ne pakuočių kainą, o kilogramo ar litro. Pagal įstatymą ją privaloma nurodyti kiekvienos prekės etiketėje.
Tačiau pirkėjai skundžiasi dažnai negalintys net įskaityti, kas jose parašyta dėl itin smulkaus šrifto:
„Mažom raidytėm, nelabai įskaitoma.“
„Reikia akinius užsidėti, o jei akinių neturi, perki pigiau, o gaunasi brangiau.“
„Žiūrim, kad būtų pigiau, bet išeina brangiau ir valgom š.“
Tačiau prekybininkai nedega noru didinti šriftą.
„Visos pirkėjų apklausos rodo, kad žmonėms svarbiausia yra kaina už konkretų produktą, kurią turės mokėti kasoje“, – teigė G. Kitovė.
„Ant kainolapių nurodoma visa informacija, kuri yra privaloma“, – dėstė L. Skersytė.
Vartotojų apsaugos tarnybos vadovė tikina, kad reikalauti padidinti etiketėje esančio šrifto dydį neturi teisės.
„Šiandien neturime griežto reglamentavimo, kad informacija mažomis raidelėmis būtų prieinama“, – kalbėjo G. Aleksaitė.
„Nėra sąžininga, neinformuoji vartotojo, jis pats per pamokas, klaidas turi išmokti“, – apgailestavo A. Vizickas.
Vartotojų teisių tarnybos vadovė tvirtina, esą griežtesnių priemonių prieš šrinkfliaciją ir vos įskaitomus kainolapius galime sulaukti nebent po metų, kai įsigalios nauji europiniai reikalavimai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
