Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Aušra sutiko papasakoti apie tai, kokį košmarą jų šeima išgyveno mažiau nei prieš mėnesį laiko.
Mergaitės mama pasakojo, kad labiausiai šiuo tekstu siekia padėkoti visiems medikams, kurie netausodami savęs kovojo už jos dukters gyvybę.
Dukra susapnavo košmarą
Prisimindama lemtingą kovo 18 dienos rytą, Aušra pasakojo, kad prabudo maždaug apie 5 valandą ryto nuo dukters riksmo.
Ji pasakojo, kad Gustė tuo metu sakė susapnavusi košmarą, o kadangi šeimos lovos tame pačiame kambaryje, Aušra ėmė keltis, rengtis chalatą ir eiti raminti dukters.
„Jai sušukus, kad susapnavo košmarą, kaip įprasta, kėliausi iš savo lovos, kad ateičiau pas ją prigulti, kad ji dar pamiegotų iki laiko, kada reikia keltis į mokyklą.
Lipant iš savo lovos, besirengiant chalatą išgirdau, kad jos kvėpavimas keičiasi, skubiai prie jos priėjau ir pamačiau, kad prasideda traukuliai, vaikui deguonies trūkumas, sunku įkvėpti.
Tuo metu, turėdama telefoną rankoje, kviečiau dukrą, kad reaguotų į mano pašaukimą, ir tuo pačiu skambinau į greitąją pagalbą“, – šokiruojančiu vaizdu pasidalijo mama.
Ji pasakojo, kad tuo metu, išvydusi tokį vaizdą, beprotiškai išsigando. Nuo šios sumaišties namuose prabudo Aušros vyras, kuris greitai puolė į pagalbą žmonai ir dukrai.
Tuo metu Aušra jau buvo prisiskambinusi greitajai pagalbai, aiškino, kas vyksta, su kokia situacija susidūrė ir meldė kuo greičiau atsiųsti greitosios pagalbos automobilį.
„Anksčiau dukrytei taip nebuvo, mes ir šeimoje nebuvome susidūrę, kad kažkas panašaus vyktų. Sunku buvo patikėti tuo, kas vyko, negalėjome suprasti, dėl ko Gustę taip staigiai ištiko priepuolis, o baisiausia buvo suprasti, kad galėjome ją prarasti“, – sunkiais išgyvenimais dalijosi Aušra.
Medikai reagavo žaibiškai
Neilgai trukus, Aušros teigimu, apytikriai po 10-12 minučių, į Jasinevičių namus atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie iškart puolė gelbėti aštuonmetę mergaitę.
Mama pasakojo, kad kol laukė greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, tol ji bendravo su skubiosios pagalbos dispečeriu ir kartu su vyru bandė vykdyti jo pateikiamus nurodymus, taip siekiant atgaivinti dukrą.
„Atvykusios abidvi brigados iškart pripuolė prie dukrytės, nes mes jau ją buvome paguldę ant žemės, kaip mums liepė dispečerė. Kai dukrytė gulėjo lovoje, jai trūko kvėpavimo, tad ant žemės darėme jai dirbtinį kvėpavimą.
Atvykę medikai iškart puolė gaivinti, mes buvome išprašyti su vyru iš kambario, kad tik netrukdytume medikams. Kambaryje nebuvo tiek vietos, kad stovėtų žiūrovai“, – lemtingomis akimirkomis dalijosi mama.
Ji pasakojo, kad visos gelbėjimo operacijos metu medikai buvo susikoncentravę į vaiką, darė viską, kad tik galėtų išgelbėti Gustę.
Kol stovėjo kitame kambaryje, Jasinevičiai girdėjo intarpus medikų komandų, kuriomis buvo dalijamasi. Tuo metu jie suprato, kad dukrą gydytojams atgaivinti pavyko ne iš pirmo karto.
„Mes supratome, kad dukrą buvo ištikusi klinikinė mirtis, kai jau išgirdome pasakymą – „atstatytas širdies darbas“. Va tik tada mes suvokėme, kokia rimta buvo situacija, nes mums niekas nepuolė aiškinti, kas čia vyksta. Mes supratome, kad atgaivinus širdį, atidavus Gustę reanimobilio komandai, ji buvo ganėtinai stabilios būklės.
Tada ji buvo vežama tiesiai į Kauno klinikas, o mums pasakė, kad reiks atvažiuoti patiems, nes neaišku, kas gali nutikti dukrai kelyje. Viso sudėtingumo niekas negalėjo nusakyti, kas yra, nuo ko yra, kas gali būti“, – prisiminė mama.
Nustatė klinikinės mirties priežastį
Aušra pasakojo, kad apytikriai visas gaivinimas truko nuo 5 val. 20 min. iki 6 val. ryto. Po jo dukra daugiau nei dvi savaites praleido Kauno klinikose.
„Mus iš ligoninės išleido balandžio 4 dieną, ten praleidome daugiau nei dvi savaites. Dar tą pačią kovo 18 dieną apie pietus dukrai leido budintis iš komos. Dukra rodė akivaizdžius ženklus, kad nori prabusti, pradėjo pati kvėpuoti, reaguoti į prisilietimus, aplinkui skleidžiamus garsus.
Dėl sparčiai gerėjančios būklės sekančią dieną dukra buvo perkelta iš Vaikų intensyvios terapijos skyriaus į II Vaikų ligų skyrių“, – sakė mama.
Tuo metu tėvams rūpėjo viena – kas nutiko, kad dukrą ištiko tokia staigi klinikinė mirtis? Visa tai paaiškėjo Kauno klinikose atlikus įvairius tyrimus.
Pasak Aušros, mergaitei buvo nustatytas Ilgojo QT intervalo sindromas, kas reiškia širdies elektrinio aktyvumo sutrikimą, kuomet QT intervalas EKG juostoje yra padidėjęs.
„Dabar toliau bus atliekami genetiniai tyrimai aiškinantis ligos atsiradimo priežastį. Toliau tęsime gydymą, bandysime sustiprėti ir pakeisti gyvenimo būdą“, – sakė mama.
Ji džiaugėsi, kad šiuo metu dukra jaučiasi kur kas geriau, į gydymą žvelgia pozityviai ir yra nusiteikusi keisti savo gyvenimo būdą tam, kad jaustųsi geriau.
„Jai sparčiai gerėjo, su kiekviena diena ji vis labiau ir labiau grįžta į save, o tas džiugiai nuteikia. Ji labai stipri, nori bendrauti, grįžti į mokyklą“, – šyptelėjo mama.
Negali atsidėkoti medikams
Šiuo metu, prabėgus daugiau nei trims savaitėms po įvykio, Aušra atvira – sunku parinkti tinkamus žodžius medikams, kurie nusakytų, kokie iš tikrųjų dėkingi yra Gustės artimieji.
Ji pasakojo, kad kovo 18 diena tapo tarsi antruoju dukters gimtadieniu, kurios metu ji galėjo palikti šį pasaulį, tačiau buvo prikelta naujam gyvenimui.
„Didžiulis, nuoširdus ačiū Jonavos skubiosios pagalbos brigados vadovei Nijolei Mačikūnienei ir vairuotojui Remigijui Stankunavičiui bei kitos brigados vadovui paramedikui Valdui Daunoravičiui ir vairuotojui paramedikui Pauliui Balsiui, kurie atgaivino, sugrąžino mums dukrytę.
Taip pat didelis ačiū dispečeriams, bendravusiems telefonu, reanimobilio komandai ir visam Kauno klinikų personalui. Man net sunku parinkti žodžius, kuriais galėčiau apsakyti, kokie dėkingi esame už mūsų vaiko galėjimą gyventi ir galėjimą džiaugtis gyvenimu“, – su ašaromis akyse dėkojo mama.
Pasakodama apie medikų suteiktą pagalbą, Aušra prisipažino, kad su Jonavos skubiosios pagalbos brigados vadove Nijole Mačikūniene ji iki šiol palaiko ryšį.
„Dar dukrai neprabudus iš komos sulaukiau gydytojos Nijolės Mačikūnienės skambučio, kuriuo ji visos komandos vardu teiravosi apie dukros sveikatos būklę.
Pokalbio metu buvau padrąsinta, tai suteikė stiprybės tikėti, kad viskas bus gerai. Ačiū labai už skambutį, už parodytą rūpestį ir nuoširdų domėjimąsi iki šių dienų.
Visos medikų bendruomenės parodytas rūpestis bei nuoširdus domėjimasis parodė dirbančių gydytojų pašaukimą. Jie iki tiek atsidavę, kad negalvoja apie emocijas, o daro, kas reikalinga, ir sunkiu momentu palaiko mus.
Nuoširdus ačiū visai medikų bendruomenei. Jūs esate mūsų superherojai“, – dėkojo mama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
