Dar prieš porą dešimtmečių masiniai mitingai buvo tautos moralinio pakilimo atspindys. Minios žmonių, nepabūgusių nei KGB provokatorių, nei okupacinės kariuomenės, viešai reiškė savo valią ir siekė reformų. Tačiau tokio visuomenės solidarumo išraiškos formos šiuo metu nugrimzdo istorijos užmarštin, o tauta vis labiau tampa apatiška. Ar lietuviai moka apginti savo teises ir, ar mūsų šalyje egzistuoja protestavimo kultūra?
Visuomenė nesuvokia savo vietos valstybėje
Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad visuomenės apatiškumas susijęs su saviidentifikacijos problema. „Manau, kad žmonės nebesuvokia, kad jie patys gali daryti įtaką valstybėje vykstantiems procesams. Tai mūsų tautos problema,“ – sakė VU dėstytoja.
A. Maldeikienės įsitikinimu, žmonės nebesugeba ginti savo moralinių įsitikinimų, susivienyti dėl bendros gerovės. „Jau mokykloje turėtų būti mokoma, kad mes galime keisti situaciją savo valstybėje. Nuo vaikystės reikia diegti žmonių suvokimą, kad jie, o ne kažkas kitas, sudaro valstybę. Kol tauta nesupras, kad politinius, ekonominius ir socialinius procesus, vykstančius Lietuvoje, turi valdyti būtent jie, tol turėsime tokią situaciją,“ – sakė doc. E. Maldeikienė.
Jaučiamės užspausti
Greta savo vietos valstybėje nesuvokimo, visuomenės krizei įtaką daro ir daugiau veiksnių, sakė ekonomistė. Jos manymu, tauta sąmoningai klaidinama, nes „politikai užsiima demagogija ir tautos mulkinimu manipuliuojant, pvz., ekonomine statistika“.
Ekonomistės teigimu, Lietuvoje žmogus jaučiasi išnaudojamas. „Dalis verslo, ypač darbdaviai, savo darbuotojus laiko vergais, todėl žmonės neturi orumo, bijo ginti savo interesus viešai. Be to, žmonės jau mulkinami darbininkų organizacijų, kurios tesugeba skirstyti lėšas, o ne ginti žmogų,“ – sakė A. Maldeikienė.
Dviejų rūšių socialinis gyvenimas
Viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas teigia matąs dviejų rūšių socialinį sugyvenimą – vokišką ir graikišką. „Vokiškame, atsiradus problemai, sėda trys šalys ir tariasi. Kaip kultūringame susėdime, žmonės po truputį ima iš lėkštės ir dalinasi.
Yra graikiškas variantas, kurį galima reziumuoti taip – „duok čia, ir man nusispjaut, ko jūs norit.“ Tada daužomi langai ir deginamos padangos. Pietų Europos šalių valdžia tokius chuliganus nusipirko didindama valstybės skolą ir mokėdami penkiolika atlyginimų per metus. Kur tai nuvedė, matom“, – perspėja M. Lapinskas.
Anot M. Lapinsko, Lietuva šia prasme juda bloga trajektorija. „Norime būti panašūs į Vokietiją, bet elgiamės, kaip graikai. Elgsimės kaip graikai – niekada negyvensime, kaip Hamburge. Gaila“, – sako jis.
Sistema per daug centralizuota
Visuomenininkas ir įvairių akcijų organizatorius Darius Pocevičius teigia, kad žmonės nesugeba susivienyti ir bendrai ginti interesų dėl keleto priežasčių.
„Manau, kad pati sistema mūsų šalyje yra bloga. Per didelė valdžios centralizacija, prastai veikianti atstovaujamoji demokratija, galiausiai, valdžioje esančių politikų (nesvarbu, kuriai partijai priklausančių) atitrūkimas nuo liaudies žlugdo socialinį susitelkimą“ – įsitikinęs D. Pocevičius.
Visuomenininko teigimu, jau tai, kad dalies politikų negalime rinkti tiesiogiai, lemia žmonių apatiškumą. „Visuomenė mato, kad negali nieko pakeisti. Tik dalis politikų renkama tiesiogiai, todėl liaudis nebetiki savo galimybėmis,“ – sakė D. Pocevičius.
Žmogaus teisių specialistas: negalima riboti susirinkimų teisės
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas H. Mickevičius patikino, kad Lietuvoje protesto idėjos visuomenėje dažnai veikiamos valdžios pozicijos. Eksperto teigimu, valdžia dažnai daro įvairias kliūtis susirinkimams. Pasak H. Mickevičiaus, susirinkimų teisė yra numatyta Konstitucijoje, todėl ji negali būti ribojama.
„Taikiais tikslais susirinkę piliečiai privalo laisvai ir nevaržomai išreikšti savo poziciją. Lietuva nėra Graikija, mes labiau slaviško mentaliteto žmonės, tačiau turime iš Europos pasiimti geriausius protesto kultūros analogus“ – įsitikinęs H. Mickevičius.
