2023 gegužę Leipalingyje surasti ir atkasti 10 partizanų palaikai. Šie partizanai žuvę mūšyje, užkasti prie vietos NKVD pastato. Kasinėjimai šioje vietovėje prasidėjo dar 2019 m., o iš viso buvo atkasta daugiau nei 40 palaikų.
Anot istoriko Rimanto Zagrecko, rasti kūnai – tai mūšiuose žuvusių partizanų palaikai. Daugiau nei 40 partizanų kaulai ilgą laiką gulėjo Tuskulėnų memoriale, Vilniuje. Bet dėl drėgmės ten kartotinės dėžės pradėjo irti. Simboliška, bet dabar dėžės su partizanų palaikais sukrautos guli Lukiškių kalėjime.
„Yra laikas pasakyti stop. Stop, darome pauzę, grąžiname kažkokią dalį, nors tyrimą tęsiame toliau. Bet šituos grąžinkime“, – teigia paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas R. Zagreckas.
Kovotojai už Lietuvos laisvę turėjo būti palaidoti Leipalingio kapinėse prieš maždaug trejus metus. Druskininkų savivaldybė sudarė Laidojimo komisiją, kuri turėjo pasirūpinti laidotuvėmis. Tada nuspręsta, kad žuvusius už Lietuvą reikia palaidoti kaip pridera – įamžinti jų atminimą.
„Įkurta vieta, kolumbariumas, kuris buvo suprojektuotas Genocido centro pagalba, norėjome, iš tiesų, kad būtų įamžinta tai, kas vyko Dzūkijoje“, – pasakoja tuometis Laidojimo komisijos vadovas Linas Urmanavičius.
Kreipėsi į Vyriausybę – finansavimo negavo
Komisija kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją su prašymu skirti 150 tūkstančių eurų pagarbioms laidotuvėms, bet atsakymo nesulaukė iki šiol.
„Atsakymo jokio nesulaukėme, tik iš Vyriausybės porą kartų skambino, teiravosi, kaip, kokia pinigų suma, kaip ir pritarė, bet jokio finansavimo nebuvo skirta ir jokio oficialaus rašto nesulaukėme“, – teigia L. Urmanavičius.
Pinigų partizanų laidotuvėms ir įamžinimui nesurado konservatorių vadovaujama Vyriausybė.
„Ką aš galiu pasakyti, aišku, kad nenormalu. Būčiau žinojęs, būtume sutvarkę. Aš tiesiog neturėjau tos informacijos. Tai dabar aš tų detalių per daug nežinau, bet, be jokios abejonės, tokius dalykus reikia garbingai išspręsti. Atiduoti pagarbą mūsų istorinei atminčiai, atiduoti pagarbą žmonėms, kurie paaukojo gyvybes dėl mūsų laisvės“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Labai liūdnas faktas yra ir kažkaip taip sutampa, kad tik konservatorių Vyriausybė būna valdžioje, tai kalbant apie konkrečius veiksmus, kaip pagerbti žmones nusipelniusius Lietuvai, partizanus, tie žodžiai niekada darbais nevirsta“, – komentuoja Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Centro finansavimas auga
Ingrida Šimonytė viešumoje ne kartą pagarbiai kalbėjo apie partizanus. Tačiau nepaisant gražių kalbų ir dainų, faktas lieka faktu – jos Vyriausybė pinigų šiam reikalui nesurado, partizanų palaikai guli dėžėse Lukiškių kalėjime. I. Šimonytė daug apie tai kalbėti nenori.
„Aš žinau tą situaciją, kad genocido centrui visus Vyriausybės darbo metus buvo skiriamos papildomos lėšos ir tikrai buvo skirta nemažai papildomų lėšų. O kaip jau pats centras sprendė, kokiems prioritetams tas papildomas lėšas skirti, tai aišku, čia tokia mada yra skųsti Vyriausybę, bet jeigu jūs pasižiūrėsite į centro finansavimą – jo finansavimas visus Vyriausybės darbo metus didėjo“, – teigia I. Šimonytė.
Mokslininkas sako, kad laidojimas vyksta pagal įstatymą. Ir jame numatyta, kad tai daro ne Genocido ir rezistencijos centras, o savivaldybė, kurioje ir vyks laidotuvės.
„Tas pats įstatymas sako, jog tokiu atveju, jeigu daugiau nei 20 palaikų yra perlaidojama, savivaldybė, tai ši komisija, turi kreiptis į Vyriausybę dėl atskiros dotacijos. Jie taip ir padarė, bet Vyriausybė pasakė ne, dotacijos nedavė“, – teigia R. Zagreckas.
Socdemai tikina, kad pinigų ras
Politikai sako, kad net ne suma yra visa esmė. 150 tūkstančių eurų nėra sunku rasti biudžete, tiesiog tam reikia noro. Socialdemokratai sako, kad reikalingus pinigus suras.
„Jeigu aš sulaukčiau tokio prašymo, žinoma, ieškočiau galimybių, kaip tą padaryti. Kadangi biudžetas yra patvirtintas, ten yra griežtos taisyklės, bet aš tikrai įdėčiau visas pastangas, kad būtų surastas šitas finansavimas“, – tikina finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Aš net neabejoju, jog fundamentalūs mūsų valstybės poreikiai įamžinant rezistenciją, pagerbiant kovotojus, tikrai bus išspręsti. Duokite šiek tiek laiko ir mes tuos klausimus išspręsime“, – teigia premjeras G. Paluckas.
Vis tik mokslininkai liūdnai konstatuoja, kad politikai neskiria pakankamo dėmesio mūsų šalies istorijai. Štai ir šiemet, lyginant su pernai metais, naujoms partizanų palaikų paieškoms finansavimas net sumažintas. Nors, kaip sako patys mokslininkai, ilgai delsti negalima, mat išmiršta amžininkai ir liudininkai, kurie gali pasakyti, kuriose vietose Lietuvos žemė priglaudė laisvės gynėjų palaikus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
