Skambiai žiniasklaidos vadinama „mūšiu dėl Vilniaus“ rinkiminė kampanija į Sostinės savivaldą iš tiesų vis labiau primena karo stovį. Karo, kuriame kaip ant mielių vystosi eksperimentinės transporto technologijos, dainuojamos „karo“ dainos, pastatai dega ir griūva, o išskirtinį vaidmenį atlieka specialiosios tarnybos bei galinga propagandos mašina. Neįtikėtina, bet faktai kalba už save.
Sausio 25 dieną Vilniaus senamiestyje nugriuvo triaukščio namo dalis palikdama be pastogės tuziną šeimų. Pasak specialistų, šią katastrofą galėjo sukelti šalia vykstanti naujo gyvenamojo namo statyba. Šis faktas rezonuoja su prieš savaitę Žirmūnų bendruomenės laimėtą teismo bylą prieš Vilniaus savivaldybę. Pilietiškumas sustabdė nelegalias statybas. Kas žino kiek dar nelegalių ir skubotų statybų vyksta sostinėje, kur bendruomenės mažiau karingos ir atkaklios? Kas žino, kokius dar architektūrinius, ekologinius ir psichologinius kataklizmus sukels skuboti miesto valdžios sprendimai priiminėjami prieš pat rinkimus? Tuo tarpu Vilniaus taryba, po langais piketuojant minioms miestiečių, toliau svarsto bendrąjį miesto planą. Ne tik svarsto, bet ir ketina jį skubotai tvirtinti. Matyt kažkam padai svyla. Prie svilėsių kvapo vilniečiai jau pripratę – tai šen, tai ten nuolat užsiliepsnoja koks nors pastatas. Kažkuriai interesų grupei statybos projektas „dega“. Kartu sudega ir viltis, jog esame savo miesto ir savo likimo šeimininkai.
Mūšiui vis labiau įsiplieskiant pluša ir specialiosios tarnybos. Vilniaus meras Artūras Zuokas kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas ištirti savivaldybės tarybos nario Juozo Imbraso veiklą. Šis, bijodamas likti skolingas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą bei STT, dėl A. Zuoko veiklos. Sostinės tarybos narį Kęstutį Masiulį į teismą paduoda „Rubicon group“, o pastarąją Valstybės saugumo departamentui skundžia socdemų kandidatas Algirdas Paleckis. Šiuos interesų trikampius sujungia Algirdas Brazauskas „tėviškai“ ragindamas A. Paleckį neskriausti A. Zuoko... Tikras derlius „Dviračio žinioms“. Liūdniausia perspektyva ta, kad po rinkimų aršiausi oponentai, ko gero, vėl apsijungs į bendrą klaną toliau siurbti perpektyvaus miesto syvus. Tradicinis manevras – „deklaruoju savo principus kol atsuktos žurnalistų kameros“. Joms išsijungus įsigalioja visai kito pasaulio taisyklės, kitos moralės normos, gerokai pažemintos principų kartelės, kur mandagiai nepastebimi oponentų užnugariai.
Tačiau kol kas, rinkiminis teatras įkarštyje - laikraščiai mirga nuo užsakomųjų straipsnių, dažniausiai be užsakymo numerio, deklaruojami nuveikti darbai (už valstybės lėšas), žadami pažadai. Politikai vis dar tiki rinkėjų naivumu. Tuo tarpu visuomenė bunda iš slogaus sapno. Pasak visuomenės apklausų („Vilmorus“ atlikto tyrimo), labiausiai gyventojams akis bado korupcija ir piktnaudžiavimas valdžia. Tiesiai šviesiai: „karalius nuogas“. Bet tas kuriam padai svyla – į veidrodį nesidairo. Vienur gesinti - kitur padegti, vienur nugriauti – kitur statyti. Tikras darbymetis - rinkimai ant nosies.
Nejaugi vėl balsuosime už svilėsių kvapą?
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
Paulius Saudargas yra Lietuvos krikščionių demokratų atsakingasis sekretorius
