Ramų poilsį sostinės parke nuo šiol gali mažiau drumsti žoliapjovių garsai – miesto savivaldybė po praėjusių metų eksperimento galutinai apsisprendė: masiškai nebešienaus pievų. Tačiau pati žinia kai kuriems vilniečiams ramybės neteikia, o dalį net piktina:
„Na, lyg atrodo ne kaime gyvenam. Didmiestis vis dėlto. Turėtų prisižiūrėt vis tiek, tos gatvės dabar… jautiesi per laukus važiuodamas per laukus kažkokius.“
„Mes paimsim tuos trimerius ir eisim šienauti? Na, tai nesąmonė.“
„Čia greičiausiai bando tiesiog sutaupyti pinigų svetima sąskaita. Tai mūsų sveikatos sąskaita.“
Savivaldybės atstovai aiškina, kad skverus ar paplūdimius, kiemus ar pėsčiųjų takų paribius toliau savivaldybė šienaus kaip įprastai. Bet atsiras daugiau plotų, kuriuose leis bujoti natūraliai pievai. Jos nepjaus bent iki vasaros vidurio, o kai kur ir rugpjūčio.
„Yra paliekama teritorija į pievą, kurioje šienavimas yra vykdomas, kad neatrodytų betvarkė, nebetvarkė ar kad išvis palikta nebešienaujama teritorija. Ir tos zonos, kur yra paliekamos želti pievos natūraliai“, – aiškina miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Visgi dalis vilniečių sako bijantys erkių. Jų randa ir dabar:
„Pavyzdžiui, pati turiu šunį, tai nespėju realiai erkių traukt. Va, nusipirkau vaistų.“
„Pilna erkių visur. Ir Valakampiuose, ir mieste galima, žodžiu. – Šienauti reikia? – Šienauti tikrai reikia.“
Žmonių nerimas – ne iš piršto laužtas. Specialistai patvirtina, kad aukštos žolės yra erkių veisimosi ir gyvenimo vieta, taigi ir platinamų ligų šaltinis, tarp kurių ir mirtimi galintis pasibaigti erkinis encefalitas, taip pat centrinę nervų sistemą stipriai pažeidžianti Laimo liga.
„Mes kalbam apie tai, kad ta aukšta žolė, ta nepjauta žolė tarpininkauja plisti pačioms erkėms ir tuo pačiu plisti užkrėstoms erkėms“, – teigia visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Statistika rodo: erkinio encefalito atvejų Vilniuje kasmet specialistai fiksuoja vis daugiau. Prieš penkerius metus jų buvo 70-imt, o dabar apie 100-tą. Pasak specialistų, praėjusių metų mažėjimą galėjo lemti lietinga vasara ar koronaviruso ribojimai. Tačiau bendra tendencija nedžiugina.
„Miestai tampa žaliais koridoriais tarp didelių masyvų, tarp miškų. Tai šiuo atžvilgiu tikrai nėra palanku, nes prevencinės priemonės kalba apie tai, kad geriausia neleisti žolei užaugti nuo ankstyvo pavasario maždaug aukštesnei negu 10 centimetrų. Ir taip visą sezoną“, – kalba M. Žygutienė.
Savivaldybės atstovai tikina, kad masinį šienavimą sustabdyti nusprendė, nes rūpinasi gamta, o aukštos žolės padės atlaikyti miestui vasaros karščius.
„Mes turime padėti gamtai, nes kitaip šienaujama teritorija kitaip tuos karščius ištveria. Taip pat turime gausiau visokios augmenijos. Ir, be abejo, žiūrime į kitas Europos šalis, kurios tai keletą metų irgi naudoja“, – tikina Vilniaus miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Per metus šienavimui Vilniaus savivaldybė iki šiol išleisdavo daugiau nei 3 milijonus eurų. Ar retesnis šienavimas padeda sutaupyti lėšų? Kad pinigų šienavimui reikėjo mažiau, savivaldybės atstovai sako negalintys teigti.
