Prieš Antrąjį pasaulinį karą bučinys kino ekrane galėjo trukti ne ilgiau nei tris sekundes. Ką jau kalbėti apie tai, jog viešoje vietoje besibučiuojanti porelė net ir labai tolerantiškuose kraštuose galėjo lengvai būti apkaltinta nepadoriu elgesiu. Šiandieninė visuomenė į tokius dalykus tiesiog nekreipia dėmesio.
Maža to, daugelio nebestebina net ir kur kas labiau šokiruojantis elgesys: tarkime, viešas Austrijos regbininkų surengtas grupinis striptizo seansas Vilniaus gatvėse arba viešos studentų orgijos scenoje, varžantis dėl fotoaparato. Ar tai rodo, kad mūsų visuomenė laisvėja?
Praėjusį savaitgalį tradiciniame kasmet organizuojamame Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų festivalyje „RAFES 2008“ organizatoriai dalyviams pasiūlė laimėti fotoaparatą. Norėdami gauti prizą, vaikinai su merginomis turėjo kuo įtikimiau suvaidinti intymias scenas. Norinčiųjų dalyvauti tokiame konkurse netrūko. Maža to, festivalio dalyvių teigimu, viena porelė įsijautė tiek, kad peržengė šou ribas.
Festivalio „RAFES 2008“ tinklalapis liudija, jog tai buvęs didelis renginys, turėjęs daugelį solidžių rėmėjų, tarp jų - KTU Karjeros centrą. Čia vyko alaus gėrimo olimpiada, per kurią reikėjo išgerti 5 bokalus alaus, tarp kitų konkursų minimos vestuvės, aklas pasimatymas, stalo futbolas.
Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas filosofas ir politikė tokius naujus mūsų visuomenės papročius vertino kiek skirtingai. Filosofo, VU profesoriaus Aleksandro Dobrynino nuomone, tokie reiškiniai liudija apie besikeičiančias kultūrines vertybes ir tai nėra nei pažanga, nei regresas, o greičiau tam tikra protesto forma. „Egzistuoja tam tikras seksualinio ir erotinio gyvenimo privatumas. Jei jaunimas mano, kad šis privatumas yra tam tikra visuomenės kontrolės forma ir kad su ta kontrole reikia kovoti, jis taip ir daro“, - sakė pašnekovas.
A. Dobryninas pridūrė, kad tai, kas vyko KTU vakarėlyje, ar tai, ką Vilniaus gatvėse krėtė austrų sportininkai, nėra originalu. Pasak jo, prieš keletą mėnesių kažkas panašaus vyko Maskvos universiteto Filosofijos fakultete. Filosofas taip pat priminė 7-ojo dešimtmečių hipių judėjimą tuomet labai puritoniškoje Amerikoje ar dainininką Jimmį Morrisoną, nusirengusį savo koncerte ir sviedusį džinsus publikai.
Tuo tarpu Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė įžvelgia vertybių kaitoje tam tikrus pavojus. Portalui “Balsas.lt” politikė sakė, kad šiuolaikinėje visuomenėje ją stulbina savo vertės pojūčio praradimas. “Mūsų senoliai sakydavo – neturi sarmatos. Manau, kad gėdos jausmas ir tuomet buvo ne tiek žmogaus sąmoningumo apraiška, kiek viešosios nuomonės spaudimo apraiška. Jei šiandien kas nors ateitų ir pasiūlytų 1000 litų už tai, kad nusirengtum viešoje vietoje, atsirastų daug galinčių padaryti tai labai lengvai“, - sakė politikė.
V. Aleknaitė-Abramikienė sutinka, kad politiko moralizavimas šia tema visuomenėje gali būti sutiktas labai priešiškai. „Be abejonės, žmonės pasakys: o kur gi jūsų gėda?“ - pripažino pašnekovė, kurios nuomone, savivertės ir gėdos jausmo praradimas jau seniai persikėlė ir į politinius procesus. „Seimo nariams kartais negėda pasigerti ir šlitinėti po Seimą, valdininkams negėda meluoti ar imti kyšius“, - sakė politikė.
Tačiau ar tolerancija taip pat nėra svarbi visuomenės vertybė? Politikės nuomone, tolerancija turi prasmę tik visuomenėje, kurioje priimtos tam tikros žaidimo taisyklės, jei joje dominuoja tradicinis požiūris į šeimą, lyčių tarpusavio santykius. Pasak jos, tuomet, per griežtai vertindami įvairius gyvenimo reiškinius, neturėdami tolerancijos galime grįžti į „Paskenduolės” laikus, kuomet bendruomenėje nebuvo ne tik tolerancijos, bet ir užuojautos.