Vyriausybės posėdyje bus svarstomos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos gairės, turinčios užtikrinti geresnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Tačiau kai kurie pramonininkai abejoja ar politikai išdrįs nusikapoti pirštus ir panaikinti galimybę užsidirbti ar pakreipti įmonės veiklą naudinga kryptimi.
Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų. Planuojama, kad šiemet, įgyvendinus reformą, ši suma išaugs iki 540 mln. litų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje reformos gaires pristatinėjęs ūkio viceministras Adomas Audickas teigė, kad VVĮ šiandien susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis – nepilna ir asimetriška informacija tarp akcininko (valstybės) ir vadovybės bei neaiškūs akcininkų tikslai. Iš šių dviejų problemų išplaukia visos kitos problemos: interesų konfliktai, neambicingi tikslai, vadovų neveiklumas, jų moralinis neatsakingumas ir t. t.
Skaidys į grupes
Kaip tai bus sprendžiama? VVĮ bus išskaidytos į tris grupes. 1A grupei priklausys įmonės, kurios sieks tik komercinių tikslų, 1B – siekiančios komercinių tikslų ir šalies strateginių interesų, o 2 grupėje bus įmonės, kurios sieks tik nekomercinių tikslų.
„1A ir 1B grupėse įmonės turės uždirbti vidutinę kapitalo grąžą, kurią uždirba privatus sektorius. Taip pat jos turės patvirtinti gero kapitalo struktūrą ir bandyti ją pasiekti“, – sakė A. Audickas.
Pavyzdžiui, anot viceministro, galimas kapitalo grąžos tikslas gali būti – 10 proc. per ateinančius 5 metus. „Ar visos VVĮ galės uždirbti nustatytą kapitalo grąžą? Mes tikimės, kad taip. Jeigu to nebus, akcininkas turės kelti valdybos ir vadovybės darbo klausimą“, – sakė jis.
Nauji reikalavimai valdyboms
Be to, numatomi nauji reikalavimai VVĮ valdybų sudėčiai. Jei pertvarkai bus pritarta, VVĮ akcinių ir uždarų akcinių bendrovių valdybų daugumą negalės sudaryti įmonės darbuotojai. Taip pat bendrovės vadovas negalės būti valdybos pirmininku ir nemažiau nei trečdalis valdybos narių turės atitikti nepriklausomumo kriterijus.
Kiekvienoje valdyboje turės būti bent trys kompetencijos: finansų, strateginio planavimo ir rinkos, kurioje veikia bendrovė, išmanymo. Pasak viceministro, visas kompetencijas galės turėti ir vienas žmogus arba jos galės būti išskaidytos per kelis asmenis.
Taip pat atsiras Valdymo koordinavimo centras (VKC), kuris iš pradžių veiks kaip departamentas Valstybės turto fondo struktūroje, o vėliau, sujungus fondą su Turto banku, bus naujojo junginio padalinys. VKC atliks rekomendacinę funkciją – analizuos VVĮ, teiks vyriausybei pastabas.
Ilgai netruks
Pasak A. Audicko, jeigu pertvarkai rytoj pritars vyriausybė – jos įgyvendinimas prasidės iškart: „Nepriklausomus valdybos narius norėsime paskirti dar rudenį. Tikslai nustatinėjami jau dabar, strateginiai planai rengiami nuo metų pradžios.“
Iš LPK narių jis sulaukė kritikos, kad projektas pradedamas įgyvendinti vyriausybės kadencijos pabaigoje. Viceministras teisinosi, kad „reikėjo laiko, kad idėja subręstų, reikėjo įkalbėti koalicijos partnerius.“
Turės nusikapoti pirštus
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas Vaclovas Šleinota teigė, kad idėja gera, tačiau „kvepia konjunktūra“.
„Politikai sau patys pirštų nenusikapos, kuriuos kaišioja į valstybinio turto įmones. Ar mes įsivaizduojame, kad Henrikas Daktaras pats sės į kalėjimą? Politikai patys nustos daryti tai, kas jiems naudinga ir asmeniškai, ir politiškai?“ – klausė jis.
Jam kliūna, kad vyriausybė idėjas pradeda siūlyti baigiantis jos kadencijai: „Tada nauja vyriausybė su malonumu visa tai sugriauna, nes tai ne jų idėja, nors ir gera. Labai gaila, kad Lietuvoje netobulėjama valstybės valdymo srityje. Viską darome tada, kai jau visi kaimynai padarė, o mes kokį trečdalį sprendimo įsidiegiame.“
Bankrotas nepamaišytų
Lietuvos rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad valstybė neturėtų stengtis išlaikyti visų jai priklausančių įmonių.
„Kalbėdami apie VVĮ dažnai įsivaizduojame, kad tai tik strateginiai objektai. Tačiau du trečdaliai įmonių, esančių VVĮ sąrašo pabaigoje, yra žirgynai ir panašios įmonės – labai keista, kad jos priklauso valstybei“, – sakė jis.
Pasak Ž. Šilėno, VVĮ turi veikti rinkoje, negali turėti monopolinių teisių, jų nereikia subsidijuoti, o jei jos veikia prastai – leisti bankrutuoti: „Nekalbu apie esmines, bet pilna įmonių, kurioms bankrotas nepamaišytų.“
Ūkio ministerijos duomenimis, viso valstybės komercinio naudojimo turto vertė rinkos kainomis praėjusio metų pabaigoje siekė 19,1 mlrd. litų. Per 2011 metus VVĮ gavo 6,851 mlrd. litų pajamų ir uždirbo 110 mln. litų grynojo pelno. Praėjusių metų pabaigoje VVĮ sektoriuje dirbo 40 811 darbuotojų.
