Po II Pasaulinio karo, kai atlikta daugiausiai tokių tyrimų, žymiai išaugo aterosklerozės, infarktų skaičius, o šios ligos – vyrų prerogatyva, todėl didelė dalis gydymo rekomendacijų buvo skirta vyrams ir jos tikrai sėkmingai veikė. Tačiau jei 50 – 60 praėjusio šimtmečio metais santykis moterų ir vyrų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, buvo 1:7, tai dabar – 1:4. Medikai sako, jog jau galima tvirtinti, kad šiai dienai širdies ir kraujagyslių ligos – moterų žudikės Nr. 1. Todėl vaistai, padedantys vyrams, gali kenkti moterims.
Pasirodo, tokios paplitusios ligos, kaip hipertonija, eiga moterims yra daug sunkesnė: aukštesni kraujospūdžio parodymai, dažniau atsiranda skausminiai pojūčiai. Damoms dar blogiau: prie hipertonijos „prisijungia“ diabetas su nutukimu ir sukelia širdies nepakankamumą, todėl jos dažniau patenka į ligonines, be to skirtingai nei vyrai, ne po kartą.
Moterims pasireiškia daugiau šalutinių poveikių
Tuo pačiu moterims, vartojant vaistus, kyla didesnė nepageidaujamų reakcijų rizika. Tyrimų duomenimis, šalutinis poveikis vaistus vartojančioms moterims pasireiškia 1,5 karto dažniau nei vyrams. Yra nemažai objektyvių tai patvirtinančių parodymų. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų kepenų fermentų, perdirbančių ir šalinančių vaistines medžiagas iš organizmo, aktyvumas pastebimai skiriasi. Kitas parodymas, tai moters lytiniai hormonai, galintys aktyviai įsijungti į vaistų ardymo procesą kepenyse.
Moterų organizmas gali greičiau ir didesniais kiekiais įsisavinti kai kuriuos vaistus, o tai reiškia, kad yra didesnė nepageidaujamų reakcijų tikimybė.
Silpnoji lytis, vartodama spaudimą mažinančius vaistus, dažniau kenčia nuo pašalinių reiškinių, tokių kaip, sausas kosulys.
Kai kurie vaistai, taikomi gydant širdies nepakankamumą, moterims dažniau sukelia intoksikaciją. Tam jau rastas paaiškinimas: damų kūno svoris mažesnis, todėl vaistų koncentracija neretai tampa per didelė, be to moterys turi daugiau riebalinių sankaupų, kuriuose kai kurie preparatai gali kauptis.
Lyčių reakcija į vaistus skiriasi
Lyčių skirtumai yra pastebimi ir vartojant antidepresantus. Gydantis tam tikrai antidepresantais galvos svaigimas ir pykinimas dažniau pasireiškia moterims, o seksualinė disfunkcija ir šlapininimosi sutrikimai – vyrams. Moterys, sergančios narkolepsija – nenugalimu mieguistumu dienos metu, reaguoja į vaistą – smegenų stimuliatorių stipriau nei vyrai. Joms reikia gerokai mažesnės preparato dozės.
Kai kurios gydymo schemos moterims yra ne tokios efektyvios, kaip vyrams. Pavyzdžiui, diuaretikų (šlapimą varančių preparatų) ir beta – blokatorių (preparatų, skirtų širdies ligų gydymui) taikymo tyrimai parodė, kad moterims dėl gydymo sumažėjo tik insultų dažnumas, o štai mirtingumo rodiklis, kuris akivaizdžiai mažėjo tarp vyrų, nepasikeitė.
Tačiau reikia pažymėti, kad kai moterims prasideda klimaksas – vaistai pradeda jas veikti, taip pat, kaip ir vyrus.
Geriau būti sveikai...
Žinoma, dauguma vaistų „lyčių nesirenka“, todėl atsisakyti paskirto gydymo neverta, reikia tik atsakingai ir tiksliai rinktis preparatus, tačiau prielaida susimąstymui yra. Amerikoje dabar skiriama nemažai lėšų programai, tirančiai vaistų poveikį būtent moterims. Reikia atkreipti dėmesį, kad moterys dažnai ir po daug vartoja vaistų, kurių gydytojas joms neskyrė, gydosi biologiškai aktyviais papildais, kurie gali ne tik sumažinti gydymo efektyvumą, bet ir tapti sunkesnės ligos eigos priežastimi.
Jei kalbėti būtent apie širdies susirgimus, tai pasak medikų, visame pasaulyje nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą: koks gydymo tipas optimalus jauno ir vidutinio amžiaus moterims. Todėl reikia visomis jėgomis stengtis užkirsti kelią širdies ligų vystymuisi, nes jų gydymas ilgas ir sudėtingas. O pačioms moterims labai svarbu skirti didesnį dėmesį nemedikamentiniams metodams – druskos ribojimui, neriebių produktų vartojimui ir pan.
