• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys.

Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys.

REKLAMA

Štai portalo tv3.lt skaitytojas Romas piktinosi, kad negali registruotis į Užimtumo tarnybą.

„Įmonė, kurioje dirbau, sumažino darbuotojų skaičių, todėl norėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnyba ir gauti nedarbo išmoką.

Tačiau turiu žemės, todėl negaliu to padaryti“, – skundėsi vyras.

Registruoja visus, tačiau išmoką skiria ne visiems

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad Užimtumo tarnyboje gyventojai gali registruotis visada.

Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad asmeniui bus suteiktas bedarbio statusas ir teikiamos aktyvios darbo rinkos priemonės.

REKLAMA
REKLAMA

„Be bedarbio statuso, Užimtumo tarnyboje gali būti suteiktas užimto asmens, pensinio amžiaus, besimokančio, asmens, praradusio bedarbio statusą, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas“, – komentavo M. Jankauskienė.

REKLAMA

Anot jos, nedarbo draudimo išmokas registruotiems nedirbantiems gyventojams „Sodra“ skiria praradus darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo draudimo stažą, taigi sumokėjusiems socialinio draudimo įmokas.

„Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Šios išmokos tikslas – nedarbo laikotarpiu kompensuoti prarastas pajamas“, – pažymėjo M. Jankauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, jeigu žmogus užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau jam nebuvo suteiktas bedarbio statusas, jis negaus nedarbo išmokos.

Kas gali tapti bedarbiu?

M. Jankauskienė vardijo sąlygas, kurias atitinkantis žmogus gali tapti bedarbiu:

  • nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas; nėra savarankiškai dirbantis asmuo;
  • nevykdo, individualios žemės ūkio veiklos, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV);
  • nėra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
  • nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
  • tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo;
  • nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje.

Nedarbo išmokos

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro (2024 metais – 215,01 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų birželio pradžios iki 2024 metų lapkričio pabaigos.

REKLAMA

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą–šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą–devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 474 eurų išmoką.

Įdomu kokią naudą žmogus gali turėti iš turimos žemės šabakštyno ir pelkės.Labai įdomu.Tas kas tokią nesąmonę sugalvojo norėčiau įkišti į tą pelkę kad suprastų.
eilinė diskriminacija
eilinė diskriminacija
tai tie, kas neturi žemės yra lygesni? Dirbantys, turi žemę ar ne, [mokesčius] moka vienodai, tik va kai kalbama apie soc. garantijas, staiga neturintys žemės pasidaro lygesni?

Teisingai supratau?
Gali ėsti žemę, jei ją turi. Nesvarbu, kad jei pultum ją dirbti, derlius būtų po metų, Užimtumo tarnyba - superinis biurokratijos pavyzdys - nutarė, kad 11 mėnesių per emtus galima ėsti žemę o štai 12-tą., kai parduosi derlių - galima bus ir duona užsikąsti. Beje, turimos žemės plotas Užomtumo tarnybai taip pat yra nesuvokaimas dalykas. Ar tu turi 100 ha, ar 1 a (kuriame net rūtos netelpa pasodinti) - visiškai nesvarbu. Turi žemės?! Taškas! Sakykit ką norit, subiurokratėjusi Lietuba neteko ir sveiko proto. Gali lengvai susikalbėti Trumpu
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų