Štai Vilniuje dalis gyventojų savivaldybės būstuose apsigyveno dėl iki 2002 m. gruodžio 31 d. su savivaldybe sudarytų nuomos sutarčių – gyventojai nuomos sutartis sudarė pagal LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, arba vykdant valstybės garantiją (padovanojus savivaldybei nuosavybes teise priklausantį turtą).
Šie būstai nėra priskiriami socialinių būstų kategorijai – juose nebūtinai gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys ar šeimos.
Gegužės 30 d. Seime vykusios spaudos konferencijos metu, apie sistemos bėdas prabilo Savivaldybės būsto nuomininkų asociacijos vadovas Vladimir Adelšin. Jis dabartinę savivaldybės būstų nuomos apskaičiavimo sistemą vadino elementariu pasipinigavimu.
V. Adelšin pastebėjo, jog dar 2015 m. 3 kambarių savivaldybei priklausančio buto nuomos kaina siekė 118 eurų ir nuo to laiko nuomos kaina kasmet didėjo – galiausiai 2022 metų antroje pusėje pasiekusi 583 eurų ribą. O ši kaina – ne ką mažesnė, nei vidutinė rinkos kaina. Verta pažymėti, jog tų pačių metų pirmoje pusėje, nuomos kaina buvo gerokai mažesnė ir siekė 413 eurų.
Šios kainos taip skiriasi todėl, kad savivaldybei pavaldi įmonė „Vilniaus miesto būstas“ nuo 2015 m. kelis kartus keitė formules, pagal kurias skaičiuojama būsto nuomos kaina.
Rodikliai šioje formulėje skaičiuojami pagal duomenis, perkamus iš VĮ „Registrų centras“. Kitaip tariant, nuomos kainai paskaičiuoti naudojami vidutiniai rinkos duomenys, o tai nulemia, jog būsto kaina yra panaši, ar net didesnė, nei rinkos.
V. Adelšin perspėja, jog jeigu toliau didės šių būstų kainos, dalis jų gyventojų nuomos kainų nebeišsimokės ir pasitrauks iš sutarčių. Kadangi jie būsto nuomos rinkos kainomis taip pat neįpirks, jie gali tapti socialiai remtinais gyventojais.
Savivaldybės būsto nuomininkų asociacijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pelnas vis didėja. 2020 m. įmonė uždirbo 150 176 eurų grynojo pelno, 2021 m. – 199 169 eurų, 2022 m. – 845 256 eurų. Įmonės grynasis pelningumas taip pat didėjo – jei 2021 m. siekė 7,21 proc., tai 2022 m. – jau 19,89 proc.
„Tai kyla klausimas – ar savivaldybės įmonė padeda gyventojams, kurie patys negali įsigyti būsto, nuomojant būstą lengvatinėmis kainomis, ar šitie dalykai persikelia į kažkokius verslo santykius? Šiuo metu būstai nuomojami rinkos kaina, arba netgi daugiau nei rinkos kaina“, – kalbėjo V. Adelšin.
Keturių vaikų motina – nuomos kaina išaugo bene dešimteriopai
Spaudos konferencijos metu savo patirtimis pasidalijo ir keturių vaikų motina Valerija Latukienė. Jai butas buvo suteiktas pagal anksčiau minėtą valstybės garantiją. Šiandien ji už keturių kambarių butą moka apie 1100 eurų.
„1998 m. pagimdžiau pirmąjį po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ketvertuką – tuometinis Vilniaus meras Rolandas Paksas pažadėjo padovanoti butą.
Bet po to išėjo taip, kad butą išnuomojo mažiausia kaina 99 metams. O laikui bėgant, nuomos kaina vis didėjo – šiandien už butą mokame 1100 eurų. Anksčiau mokėjome 200 litų, vėliau eurų, o dabar 1100. Jeigu ne vaikai, jau būtume lauke“, – apgailestavo V. Latukienė.
Tiek V. Latukienė moka už 40 kvadratinių metrų dydžio butą. Moteris pasakoja, jog nuo nuomos sutarties sudarymo, ji sumokėjo apie 30 tūkst. litų.
„Tai aš jau paskolą būčiau paėmusi tuo metu, jei būčiau turėjusi tokią galimybę. Bet tuo metu negalėjau paimti paskolos“, – teigė V. Latukienė.
„Vilniaus miesto būstas“ paaiškinimas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė patvirtino, jog V. Adelšin pristatymo metu pateiktos nuomos kainos yra teisingos – tiek šiuo metu kainuoja 70 kv. m. savivaldybės būstas Pilaitėje.
Taip pat G. Petrauskienė pateiktame komentare tikina, jog savivaldybės būstų kainos ir neturėtų būti mažesnės, nei rinkos kaina, mat savivaldybės būstai nėra skirti socialiai remtiniems asmenims.
„Kaip matyti ir iš pridedamos skaidrės, 2015–2022 m. laikotarpiu savivaldybės būstų nuomos kainų kasmetinis pokytis buvo nežymus. Nuomos kainos neatitiko rinkos sąlygų, nors juose galėjo gyventi ir kito nekilnojamojo turto turintys ar gerai uždirbantys asmenys. Tai tikrai neatitinka socialinio teisingumo sąlygų, ypač, kai vis dar išlieka itin didelis socialinio būsto poreikis (dabar eilėje Vilniuje laukiančių asmenų yra daugiau nei 1600)“, – komentare teigė „Vilniaus miesto būstas“ atstovė.
G. Petrušauskienė taip pat paaiškino, jog 2019 m. buvo pakeista būsto nuomos skaičiavimo metodika – tuomet buvo įtvirtina, jog savivaldybės būsto nuomos kaina privalo atitikti rinkos kainą.
„Nuostata, kad savivaldybės būsto nuomos kaina turi atitikti rinkos sąlygas, atsirado 2019-09-01, kai buvo keičiama Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta Socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių apskaičiavimo metodika. Metodikos 6 punkte buvo įtvirtinta, kad vienas iš nuomos mokesčio apskaičiavimo formulės koeficientų yra R – rinkos pataisos koeficientas – kurį nustatydama savivaldybės taryba užtikrina, kad savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis būtų lygus toje savivaldybės teritorijoje, kurioje yra nuomojamas savivaldybės būstas, rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio kainai. Vėlesniais Metodikos pakeitimais ši formuluotė dar buvo tikslinama, tačiau esminis reikalavimas – kad savivaldybės būsto nuomos kaina atitiktų rinkos kainoms – išliko nepakitęs“, – rašoma komentare.
Be to, 2022 m. buvo pakeistas rinkos pataisos koeficientas – dėl to šiuo laikotarpiu matomas staigus nuomos kainos padidėjimas. Anot „Vilniaus miesto būstas“ atstovės, būsto kainos padidėjimą lėmė ir kitų koeficientų – vietovės pataisos koeficiento ir negyvenamųjų pastatų vieno kubinio metro vidutinė statybos vertės padidėjimas 2023 m.
G. Petrušauskienė taip pat atkreipė dėmesį, jog mažesnes pajamas uždirbantiems gyventojams būsto kaina gali būti sumažinama.
„50 proc. kaina sumažinama pateikusiems pajamų ir turto deklaraciją ir įrodžiusiems, kad jų pajamos ir turtas atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Įstatymas taip pat reglamentuoja, kad jeigu nuomininkai Lietuvoje neturi kito nuosavo būsto, jų turtas ir pajamos neviršija nustatytų dydžių bei jie priklauso tam tikrai įstatyme įvardytai kategorijai (pvz., gyventojui iki pensijos yra likę 5 ar mažiau metų, jis yra vienišas, neįgalusis, politinis kalinys / tremtinys, daugiavaikė šeima, vienas augina vaiką), tuomet savivaldybės būsto nuomos kaina negali viršyti nustatytos socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 proc“, – komentavo G. Petrušauskienė.
Panaši padėtis ir Kaune
Savivaldybės būstų nuomos kainos didėja ne tik Vilniaus miesto savivaldybėje. Štai Kauno miesto gyventoja Danguolė Chočinienė taip pat gyvena savivaldybei priklausančiame būste. Tiesa, šiuo atveju nuomos santykiai su savivaldybe buvo sukurti pagal 1998 m. priimtą nuosavybės teisės atkūrimo įstatymą. Pagal šį įstatymą, 1200 šeimų Lietuvoje papuolė į gražintinų namų sąrašą.
Iki 2009 m. šie piliečiai gyveno gražintinuose būstuose, kol Kauno miesto savivaldybė įvykdė vyriausybės nutarimą ir pastatė tris daugiabučius Kaune, į kuriuos buvo įkeldinti šie gyventojai. Tuomet pasirašytuose dokumentuose buvo nurodyta pastovi nuomos kaina, nustatyta kiekvienam butui atskirai.
Kauno gyventoja pasakoja, jog visai netrukus, savivaldybė pradėjo didinti nuomos kainas.
„Pragyvenus kelis metus tuose butuose, savivaldybė pradėjo neteisėtai kelti nuomos kainą., neatsižvelgiant į nuomos sutartis, valstybės garantą. Savivaldybė motyvavo tuo, jog kelia kainą pagal vyriausybės nutarimą. Nuomos kaina kilo penkis kartus ir daugiau“, – pasakojo D. Chočinienė.
„Šita žmonių kategorija ir taip buvo nuskriausta – jie buvo iškeldinti iš savo būstų, kuriuos jie puoselėjo, investavo į juos. Niekas į tai neatsižvelgė.
Kauno miesto savivaldybei valstybės garantas nieko nereiškia“, – apgailestavo kaunietė.
Šiandien savivaldybės būstuose gyvenantys kauniečiai tikisi, jog jiems bus sugrąžintos žadėtos teisės.
„Mes reikalaujame vieno dalyko – kad būtų atstatyta tokia nuomos kaina, kokia buvo pažadėta, kad jos niekas nekeistų. Taip pat, kad žmonės galėtų privatizuoti šiuos butus, kaip jiems buvo žadėta“, – pabrėžė D. Chočinienė.
Na, o Kauno miesto savivaldybė situaciją aiškina kitaip. Nekilnojamo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vedėja Jurgita Vasiliauskienė pateiktame komentare, teigia, jog nuomos kaina apskaičiuojama remiantis 2001 m. balandžio 25 d. Vyriausybės priimtu nutarimu, bei 2017 m. balandžio 25 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
„Žmonėms iš grąžintinų namų buvo išnuomoti butai savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. Jų nuomos sutartyse numatyta, kad padidėjus ar sumažėjus patalpų nuomos mokesčio tarifams, mokestis bus perskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Savivaldybė remiasi Socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos apskaičiavimo metodika, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nuomos mokestis nuomininkams kiekvieną mėnesį padengiamas iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, iki kol bus išskaičiuota visa nuomos sutartyje nurodyta nuomotų patalpų vertė“, – komentavo J. Vasiliauskienė.
Advokatė – įstatymai negalioja atgaline tvarka
Spaudos konferencijoje dalyvavusi advokatė Edita Kairiūkštė sako, jog abi savivaldybės piktnaudžiauja teise, mat nuomos kaina apskaičiuojama pagal metodiką, kuri buvo priimta vėliau, nei buvo pasirašytos sutartys su gyventojais.
„Turime dvi gyventojų kategorijas – Vilniaus ir Kauno miesto gyventojus, kuriems valstybė buvo suteikusi teisėtus lūkesčius turėti gyvenamąjį būstą. Vilniaus miesto gyventojų nuomos teisiniai santykiai susikūrė apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu.
Kaip minėjo Danguolė, Kauno gyventojų teisiniai santykiai susikūrė piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo pagrindu ir kompensacijų įstatymo pagrindu – kuomet gyventojai turėjo pasirinkti vieną iš valstybės garantijų“, – paaiškino E. Kairiūkštė.
„Tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojams buvo garantuota valstybės parama turėti gyvenamąjį būstą. Tuo metu galiojo valstybės nutarimas, kuris nustatė, kaip turi būti apskaičiuotas nuomos mokestis. Nuomos mokesčio sudedamosios dalys buvo kaupiamosios lėšos, administravimo lėšos, techninės priežiūros lėšos. Šiandien savivaldybės pažeidinėdamos sutartinius įsipareigojimus, taikydamos įstatymus, kurie negalėjo nuomos santykių susiklostymo metu, taiko metodiką, kuri įsigaliojo gerokai vėliau“, – pridūrė advokatė.
Anot advokatės, įstatymai negali būti taikomi atgaline tvarka.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad nei paramos būstui įsigyti įstatymas, nei šita metodika negali būti taikoma teisiniams santykiams, kurie susikūrė iki šių įstatymų įsigaliojimo. Kauno apygardos teismas aiškiai pasisakė, kad įstatymai neturi grįžtamosios galios. Jiems galioja formulės, kurios tuo metu negaliojo ir negali būti taikomos“, – teigė E. Kairiūkštė.
Su šia įžvalga nesutinka SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė G. Petrušauskienė – jos teigimu, šiuo atveju nebandoma paskaičiuoti nuomos mokesčio, kuris jau buvo sumokėtas.
„Be to, savivaldybės būstų nuomos sutartyse (nepaisant to, ar jos sudarytos iki ar po 2003 metų) nėra nuostatos, kad nuomos mokestis negali būti keičiamas visą sutarties galiojimo laiką. Taip pat pažymėtina, kad keičiantis teisės aktų nuostatoms (Metodikai, Aprašui) nuomos mokestis visada keičiamas į priekį, o ne už praėjusį laikotarpį“, – komentare rašė G. Petrušauskienė.
