Nuaidėjo ne viena istorijai ir skundas, kai žmonės daugiabutyje gyvena su galimai psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu kaimynu ir nieko dėl to negali padaryti, jeigu jis gąsdina ir verčia jaustis nesaugiai kitus gyventojus.
Nors dėl būklės žmogus iš tiesų nėra kaltas ir toli gražu ne kiekvienas psichikos sveikatos sutrikimų turintis žmogus yra agresyvus, netrūksta skundų, kai greta gyvenantys žmonės neturi kaip apsisaugoti nuo netinkamai besielgiančių kaimynų.
Mat policija ir psichikos sveikatos centrai bejėgiai, iki kol padaromas nusikaltimas, o įstatymai dažnu atveju reikalauja paties žmogaus sutikimo gydytis.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais reikėtų daryti kaimynams ir kaip padėti sergančiam žmogui, kol dar neprasidėjo žiaurus elgesys.
Išpylė apie 5 kg gyvsidabrio: kaimynams teko susimokėti po kelis šimtus eurų
Prieš kiek daugiau nei metus viename Vilniaus daugiabučio rusyje buvo išpilta apie 5 kg gyvsidabrio, dėl kurio teko evakuoti visus daugiabučio gyventojus.
Pasak tame name gyvenusios Aldonos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), tą padarė jos kaimynas. Pastarasis tą kartą ugniagesių į butą neįsileido, nors, ir jų įtarimu, gyventojas išliejo gyvsidabrį.
Kaimynams teko po kelis šimtus eurų susimokėti už patalpų tvarkymą. Tiesa, Aldona kreipėsi į policiją, kad išsiaiškintų, kas kaltas, tačiau atsakymo tikino negavusi iki šiol.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tikina, kad į žmonių pareiškimus pareigūnai privalo reaguoti.
„Reikėtų paminėti, kad teisės aktai įpareigoja policijos pareigūnus pateikti atsakymus į asmenų pareiškimus. Jeigu jau negauna atsakymo, tai reiktų kreiptis į atitinkamą apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, – naujienų portalui tv3.lt teigė R. Matonis.
Kiek vėliau su naujienų portalu susisiekusi pašnekovė patikslino, kad sulaukė atsakymo iš policijos ir ruošia dokumentus teismui.
Grasino mesti plytą į automobilį, o policija pasiūlė pastatyti kartoninį pareigūną
Šiuo metu Aldona gyvena kitame daugiabutyje, kurio gyventojai esą žino, jog turi „sergančią“ kaimynę.
„Su savimi kalba, liftą teplioja, šiukšliadėžę, kurią turime padėję prie pašto dežučių nereikalingoms reklamoms mesti, ji išmeta į šiukšlių konteinerius.
Kažkada radau ant laiptinės durų sėdinčią, linguojančią ir sakau: „Gal jums padėti? Gal greitąją iškviesti?“ Tai mane aprėkė, kad ji pati man jau kviečia greitąją“, – pasakoja Aldona.
Tai vienas iš daugelio atvejų, kai greta gyvenantiems žmonėms kyla klausimų dėl gyventojo psichinės būklės.
Dar kitu atveju, kuriuo buvo pasidalinta su naujienų portalu tv3.lt, Vilniuje, Žirmūnų bute, kaimynas prieš kelis mėnesius grasino mesti plytą į daugiabutyje gyvenančios merginos automobilį.
Tačiau paskambinus policijai šie esą tepasiūlė prie daugiabučio pastatyti kartoninį policijos pareigūną.
Jeigu žmogus nėra pavojingas „čia ir dabar“, tarnybos padėti negali
Dėl tokios tarnybų reakcijos kyla klausimų, kas turi nutikti, kad būtų įmanoma apsisaugoti bei padėti sergančiajam, net jei jis pagalbos atsisako.
„Jeigu medikai mato, kad žmogus nėra pavojingas šiuo metu, mes nieko negalime padaryti, nes teismas žiūri labai formaliai ir nevertina medicininės logikos, kad žmogaus būklė keičiasi, todėl neduoda bet kam leidimo priverstinai hospitalizuoti žmogų“, – teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Todėl turint agresyviai ar neadekvačiai besielgiantį kaimyną psichiatras pataria kreiptis iškart po tokį elgesį įrodančio įvykio, kitaip institucijos bus bejėgės padėti.
„Tai yra dar vienas teisinis dalykas. kad žmogus turi būt pavojingas čia ir dabar, nes būna žmonės praneša, pavyzdžiui, surašydami, kad prieš savaitę ar mėnesį žmogus netinkamai elgėsi, tai tokiu atveju jis nėra laikomas pavojingu, nes, reiškia, šiuo metu pavojingumo nėra.
Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jie parašys raštą ir mums pasakys: „Guldykit" ir viskas susitvarkys. Mes sakome: nėra ko guldyti, jeigu prieš mėnesį kažką padarė, klausiam, ką jis šiandien daro“, – paaiškina psichiatras.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė pažymi, kad kaimynai į psichiatrą kreiptis dėl kito žmogaus psichikos sveikatos įvertinimo negali.
Raštu kreiptis į psichiatrą dėl psichikos būklės įvertinimo gali tik artimieji, socialinių įstaigų atstovai (pvz., socialiniai darbuotojai) arba policijos atstovai.
Policija pataria rinkti įrodymus
M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad policija gali padėti tuo atveju, jei žmogus grasina ar gąsdina norėdamas atkeršyti, o ne dėl psichikos sveikatos sutrikimų.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis patikina, jog kabinėjimąsi ar kaimynų gąsdinimą galima vertinti kaip administracinį nusižengimą.
„Tačiau yra būtina surinkti tokios veikos įrodymus. Įrodymus galima fiksuoti ir mobiliojo ryšio telefonais, jeigu veiksmas vyksta bendrojo naudojimo patalpose, vaizdo stebėjimo sistema“, – priduria Lietuvos policijos atstovas.
Baudos už vienkartinius tokius atvejus siekia nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinai – nuo 140 iki 200 eurų.
Priverstinės hospitalizacijos paskyrimas – problematiškas
O štai po įvykio, kviečiant greitąją pagalbą, pacientas nuvežamas į gydymo įstaigą ir iki 3 parų gali būti paguldytas į ligoninę be teismo sprendimo.
Jeigu teismas po 3 parų paskiria priverstinę hospitalizaciją, žmogus gydymo įstaigoje praleidžia tiek laiko, kiek paskiria teismas.
Dažniausiai teismas esą paskiria ne ilgiau nei mėnesį trunkančią priverstinę hospitalizaciją. Tačiau, jeigu pacientas vis dar yra agresyvus, priverstinė hospitalizacija būna pratęsiama.
M. Marcinkevičiaus teigimu, didžiausia problema yra, kad žmogus, dėl kurio kaimynai kvietė greitąją pagalbą ir skundėsi, išleistas namo po priverstinės hospitalizacijos, neretai gydytojų paskirto gydymo nebesilaiko.
„Mes išleidžiame paprastai žmones, kurių būklė jau pagerėjusi, bet dažnai, jeigu žmonės yra vieniši ir niekas jų neprižiūri, praeina po gydymo keli mėnesiai ir žmonės nutraukia vaistų vartojimą, vėl pradeda jų psichinė būsena blogėti ir visa istorija kartojasi.
Bet šiaip dažniausias atvejis, kai tada tie žmonės išvis neįsileidžia nei slaugytojų, nei socialinių darbuotojų ir mes, kaip specialistai, kalbu ne apie mūsų įstaigą, o apie poliklinikas, neturime jokių galimybių patekti per prievartą į žmogaus butą ir per prievartą ten jam girdyti vaistus“, – atkreipia dėmesį jis.
Ministerija žada pokyčius
M. Oleškevičienė teigia, jog įstatymai tik minėtais atvejais leidžia įsikišti į žmogaus psichikos sveikatos gydymą, bet visgi dažniausiai reikia pačio žmogaus sutikimo, norint jam padėti.
Ministerija savo ruožtu praneša, kad nuo liepos 1 dienos poliklinikose atsiras atvejo vadybininko pareigybė.
„Tai bus žmogus, kuris skambins ir neduos ramybės pacientui, išėjusiam iš stacionaro, pasiteiraus apie jo sveikatą. Tikimės, kad tai padės kažkiek. Žinoma, tas asmuo turi norėti gydymo, nes niekas jo neprivers gerti vaistų, bet pagalba tą daryti bus“, – teigė M. Oleškevičienė.
Taip pat esą šiemet turėtų atsirasti mobiliosios komandos, kurios padės pacientams, kurie jau ne kartą būtų hospitalizuojami, „neatkristi“ išleidus namo. SAM atstovės teigimu, mobiliosios komandos aptarnaus per 2 tūkstančius pacientų.
„Intensyvi priežiūra, kai jau atvažiuos į namus, pavyzdžiui, suleisti vaistų“, – patikslino M. Oleškevičienė.
2023 metais buvo 780 priverstinės hospitalizacijos atvejų, bet 2024 metais šis skaičius, tikėtina, bus didesnis dėl pasikeitusios skaičiavimo metodologijos, kaip prognozuoja SAM atstovė.
Priverstinė hospitalizacija Lietuvoje sudaro apie 4 proc. visų hospitalizacijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
