Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.
Vienas iš sostinėje veikiančių biurų – jame sukiojasi vos vienas kitas darbuotojas. Ten veikia finansinių paslaugų startuolis, kuriame dirba apie 150 žmonių: dalis jų dirba namuose, o dalis – atostogauja. Ir atostogauti šios bendrovės darbuotojai gali tiek, kiek nori.
„Labai priklauso nuo situacijos, kaip pati jaučiuosi, kokių planų turiu. Tai, pavyzdžiui, šį spalio mėnesį turėjau net dvi savaites atostogų iš kažkur keturių savaičių darbo. Tai labai priklauso nuo to, ką pati suplanuoju ir kaip dėliojuosi ir planuojuosi savo laiką“, – sako „TransferGo“ darbuotoja Adelina Liaudanskaitė.
Tad Adelina dirbti gali ramiau, nes nereikia sukti galvos, kaip išsaugoti atostogų dienų, jei prireiks.
„Kalbant su kolegomis ar netgi kandidatais, kadangi aš darbuojuosi su atrankomis, daugelis negali patikėti tokia politika ir galvoja, kad kažkur yra kažkoks kabliukas vis tiek joje, nes skamba per daug gerai. Bet čia yra tas pasitikėjimo momentas, kad, prie kurio dar mūsų visuomenė nelabai yra pratusi“, – kalba A. Liaudanskaitė.
Bendrovė darbuotojus išleidžia apmokamų atostogų jau daugiau nei trejus metus, sumaniusi pritaikyti kai kuriose užsienio įmonėse taikomą praktiką. Juk svarbiausia – rezultatas, o ne darbe praleistas laikas.
„Darbuotojas pats geriausiai žino, kaip pailsėti, kiek jam to laisvo laiko reikia, kad efektyviausiai sugrįžtų į darbus. Tai siekiame padidinti darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą darbe ir taip pat išvengti perdegimo atvejų“, – tvirtina „TransferGo“ žmogiškųjų išteklių vadovė Irma Dambrauskė.
Kad būtų išleistas atostogų, darbuotojas turi informuoti darbdavį prieš dvigubai ilgesnį laikotarpį nei nori atostogauti: pavyzdžiui, išeina dviem savaitėms – informuoja prieš mėnesį, išeina dienai – informuoja prieš dvi. Ir, atrodo, darbuotojai neribojamomis atostogomis nepiktnaudžiauja.
„Tikrai kažkoks atostogų limitas, kiek per metus gali pasiimti, jisai nėra ribojamas. Pasižiūrėjau, kad vidutiniškai „TransferGo“ darbuotojai šiais metais pasiėmė maždaug po 27 dienas atostogų“, – sako I. Dambrauskė.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį suteikti dvidešimties darbo dienų atostogas. Taigi darbuotojai sau prisideda maždaug savaitę poilsio. Profsąjungų atstovai sako: iki neribotų atostogų visiems šalies darbuotojams dar toli.
„Mes asmeniškai susiduriame su nemažai atvejų, kuomet žmogus per darbo krūvius nesugeba išnaudoti ir savo dvidešimt dienų – minimalaus poilsio – laiko. Dažniausiai dėl to, kad pas darbdavį atsiranda ekstra darbų, kad vis ne tas laikas, kada gali išeiti darbuotojas“, – kalba Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
O ar realu, kad neribojamų ir darbdavio apmokamų atostogų galėtų išeiti vis daugiau Lietuvos darbuotojų?
„Jeigu yra tarp dviejų pusių begalinis pasitikėjimas: darbdavys visiškai žino, kad darbuotojas sąžiningai ir kokybiškai atliks savo darbą, o darbuotojas tikrai žino, kad darbdavys savo įsipareigojimus įvykdys, tuomet tie laisvesni modeliai rinkoje veikia“, – teigia I. Ruginienė.
Tačiau darbdavių atstovai sako: neribojamos atostogos – ne tik pasitikėjimo reikalas.
„Yra sektorių, kurie per metus sugeneruoja tik dešimt tūkstančių eurų. Ir kalbėti apie tai, kad darbuotoją išleisti į kažkokias papildomas – mėnesiui, dviem – ekonomiškai būtų beprasmybė, nes darbuotojas nesukūrė tiek vertės“, – aiškina Darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas.
Taigi ilgesnės ir lankstesnės atostogos – labiau prabanga.
„Žmonės, kurie turi prabangą ilgiau atostogauti, tai daugiausia dirbantys kūrybiniame sektoriuje. Ypač programavimo sektoriuose, didelių pardavimų sektoriuje“, – tvirtina D. Arlauskas.
Pasak Arlausko, dažniausiai daug vertės sukuriantys darbuotojai ir gauna daugiau naudų – mat darbdaviui apsimoka išlaikyti ilgiau poilsiaujantį, bet dideles pajamas generuojantį žmogų.