Gydytoja primena, kad kai lauke aršiai spigina saulė, organizmas su skysčiais praranda ir labai daug elektrolitų, kuriuos reikia atstatyti geriant mineralinį vandenį.
„Karščių metu didėjant prakaitavimui netenkama nemažai skysčių ir elektrolitų: kalio, magnio, natrio, chloro, kitų medžiagų. Dėl skysčių netekimo kraujas tirštėja, tampa klampus, didėja krešulių susidarymo kraujagyslėse rizika.
Krešuliai gali susidaryti ne tik širdies, bet ir galvos smegenų kraujagyslėse, taip pat kojų venose, gali ištikti miokardo infarktas, insultas, plaučių arterijos tromboembolija (kai krešuliai iš giliųjų kojų venų nukeliauja į plaučius).
Dėl kalio, magnio ir kitų elektrolitų neteikimo gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti permušimų (ekstrasistolių), net prasidėti prieširdžių virpėjimas.
Minimalus skysčių kiekis – 1,5–2 litrai per dieną. Negazuoto mineralinio vandens 1,5 litro talpos butelis turi būti išgeriamas privalomai. Geriausia gurkšnoti dažnai. Priminimas, kad ne tik karštis, prakaitavimas, bet ir kai kurios medžiagos skatina skysčių netekimą: alkoholis, kofeinas, energetiniai gėrimai“, – sako ji.
Ne paslaptis, kad kuo vyresnis žogus, tuo didesnė rizika jam pabloginti sveikatą – organizmas sunkiau adaptuojasi prie karščio. Gydytoja sako, kad ypač didelę riziką turi vyresni nei 65 metų žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis.
Karštyje vėsintis lediniu vandeniu – nepatartina
Širdžiai labiausiai kenkia buvimas saulėje pavojingiausiu metu – maždaug tarp 11–16 valandos, taip pat buvimas tvankiose, įkaitusiose, nevėdinamose patalpose. Atsivėsinti geriausia drėkinant drabužius ir gurkšnojant vėsius gėrimus.
„Atvėsti gali padėti vėsūs gėrimai, sudrėkinti rūbai. Būtina vengti tiesioginių saulės spindulių, negulėti karštyje pliaže. Dengti galvą, dėvėti plonus natūralaus audinio rūbus, geriausia lininius, medvilninius. Nuolat gurkšnoti negazuotą mineralizuotą vandenį“, – rekomenduoja kardiologė.
Anot jos, širdies ritmą labai trikdo ir staigus temperatūrų skirtumas, pavyzdžiui, iš stipriai kondicionuojamos patalpos perėjimas į įkaitintą lauko orą.
„Stipriai įkaitus vengti staigaus temperatūros pokyčio – vėdinamose patalpose temperatūra neturi skirtis nuo aplinkos daugiau nei 5-6 laipsniais. Atvėsti reikia palaipsniui. Negalima stengtis atsišaldyti labai staiga, pavyzdžiui, pilti ledinį vandenį.
Pradėjus svaigti galvai ir pajutus širdies plakimą – atsigulti pavėsyje gerai vėdinamoje vietoje, atlaisvinti drabužius, vėdinti kūną, temstant akyse – šiek tiek pakelti kojas, atstatyti skysčių kiekį. Nuolat gerti vandenį, net nepajutus troškulio.“
Esant ant saulės vengti staigių judesių
Kurį laiką pabuvus ant saulės gali sutrikti koordinacija, temti akyse. Specialistė įspėja, kad tai gali būti staigių judesių arba perkaitimo padarinys.
„Nepatartina staiga atsistoti iš gulimos padėties, nes gali staiga kristi kraujospūdis, aptemti akyse, padažnėti širdies veikla, kristi kraujospūdis. Sunkiausiais atvejais galima prarasti sąmonę. Taip kartais nutinka po ilgo gulėjimo pliaže staiga atsistojus. Tai yra ypač pavojinga vyresniems ir sergantiems asmenims“, – įspėja ji.
Kai kurie požymiai išduoda, kad organizmui labai trūksta skysčių – pavyzdžiui, kojų tinimas dėl išsiplėtusių kraujagyslių gali atsirasti ir sveikiems žmonėms. Santaros klinikų specialistė teigia, kad tai – įprasta organizmo reakcija į kaitrą.
„Sveikiems žmonėms karščių metu kojos gali kiek patinti dėl kraujagyslių išsiplėtimo – tai adaptacinė organizmo reakcija į karštį. Sergantiems širdies nepakankamumu – tai dažnas simptomas.
Kartais kojos tinsta dėl veninės kraujotakos problemų, dėl limfostazės. Jeigu ištinsta tik viena koja, jeigu ji parausta, skauda – kreiptis į gydytoją dėl kojų venų trombozės rizikos. Profilaktika – pakankamas skysčių vartojimas, ypač gausiai prakaituojant, vengimas hipodinamijos, ilgo sėdėjimo sulenkus kojas.
Nuolatinis lengvas fizinis aktyvumas (geriausiai vaikščiojimas) padeda apsisaugoti nuo kojų venų trombozės. Be to, turi būti užtikrintas pakankamas skysčių kiekis.“
Nederinti kepto maisto ir alkoholio
Organizmui ypač sunkus derinys – riebus keptas maistas ir stiprus alkoholis. Tai – ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir kasos uždegimo (pankreatito) rizikos veiksnys.
„Labiau tinka vaisiai, daržovės, lengvai virškinami vegetariški patiekalai. Tinka visi produktai ir gėrimai, kurie turi daug kalio, magnio ir kitų mikroelementų, nes prakaituojant jų daug netenkama.
Gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus skysčių per dieną, labai gausiai prakaituojant – iki 2–3 litrų. Geriausia tinka negazuoti mineraliniai vandenys, nesaldintos sultys. Vengti stipriai gazuotų gėrimų, taip pat gėrimų su gausiu pridėtiniu cukrumi, saldikliais.
Sergantieji sunkiu širdies nepakankamumu ir geriantys šlapimą varančius vaistus dėl skysčių kiekių turi turėti gydytojo rekomendacijas“, – sako Ž. Petrulionienė.
