Šiuo metu pirmame kurse mokosi Lėja. Kariūnė sako, kad dvejonių stoti į akademiją nebuvo, mat karyba domėjosi jau anksčiau.
„Iš tikrųjų, ilgą laiką domėjausi viskuo, kas susiję, su kariuomene, karyba. Myliu savo šalį, noriu ją apginti, puoselėti. Manau, šis kelias man tinka“, – teigia kariūnė.
Ši sritis nesvetima ir Lėjos šeimai – Lėjos tėtis pats tarnavo kariuomenėje, todėl labai palaikė dukrą, pasirinkusią šį kelią.
„Jis manimi labai didžiuojasi, labai skatino ir džiaugėsi už mane. Pats šiandien yra čia, palaiko mane“, – komentuoja kariūnė.
Atskleidė, kaip akademijoje sekasi merginoms
Lėja yra viena iš 10 merginų savo kurse, kuriame iš viso mokosi 84 kariūnai. Lėja pripažįsta, kad kai kuriose srityse stipresni vaikinai, tačiau ir merginos nuo jų neatsilieka.
„Na, taip, yra kai kurių dalykų, kuriuos vaikinai labiau suvokia, galbūt turi daugiau patirties, bet mes čia visi vienodi – tiek mergina, tiek vaikinas daro viską taip pat. Nesusidūriau su jokiais dideliais iššūkiais. O vaikinai mus labai palaiko“, – patikina Lėja.
Anot kariūnės, merginos dažnai parodo pavyzdį, ypač kas suiję su tvarka ar drausmingumu.
„Mes vis tiek kruopštesnės, matome, jeigu reikia ką nors sutvarkyti. Taip pat mandagumas – kartais reikia [vaikinams] pasakyti, kad galbūt kažką ne taip pasakė, kitą kartą reikėtų mandagiau“, – šypteli Lėja.
Kariūnė pripažįsta, kad sunkumų būna, bet pabrėžia, jog viską įmanoma įveikti.
Šiuo metu pagrindiniai Lėjos tikslai yra gerai mokytis ir trečiame kurse per „Erasmus“ programą išvykti į užsienį mainams. Ateityje Lėja matytų save kariuomenėje, dirbančią administracinį darbą.
„Žinau, kad mane traukia darbai su dokumentais. Aš norėčiau dirbti galbūt štabe“, – sako kariūnė.
Kariūnas apie metusius studijas: „Jie atvažiavo, pažiūrėjo ir išėjo“
Pirmame kurse taip studijuoja Rokas. Kariūnas jau buvo paragavęs kariuomenės duonos per privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ilgainiui suprato, kad nori siekti daugiau.
„Labai stipriai nemąsčiau. Aš buvau privalomoje tarnyboje, po jos mąsčiau, ar toliau tęsti tarnybą ir tapti profesionaliu kariu. Nusprendžiau to nedaryti, bet po vienerių metų, pagyvenus civilio gyvenimą, aš supratau, kad kariuomenė yra tai, kur aš noriu būti ir karininko gyvenimas tikrai yra ta sritis, kurioje aš noriu gyventi“, – teigia Rokas.
Kariūnas tikina nepatyręs didelių sunkumų, bet pripažįsta, kad daugeliui iššūkių kelia psichologinis spaudimas.
„Gal pagrindinis sunkumas yra psichologinis spaudimas, nes reikia daug mokytis, sportuoti, stengtis visą laiką tobulėti, niekados nesėdėti vietoje ir nieko neveikti“, – sako Rokas.
Visgi Karo akademija – ne visiems. Rokas pasakoja, kad apie 10 žmonių jo kurse metė studijas vos tik joms prasidėjus.
„Nežinau, kodėl. Iš tiesų, jie atkrito pačioje pradžioje. <...> Gal jauni, gal patys nežino, ko nori. Jie atvažiavo, pažiūrėjo ir išėjo“, – pasakoja kariūnas.
„Dar pora žmonių (metė studijas – red. past.) dėl sveikatos problemų. Jiems jau prieš tau buvo bėdų“, – priduria jis.
Tačiau likusį kursą Rokas apibūdina kaip draugišką. Kariūno teigimu, jei ir pasitaiko nesutarimų, svarbiausia būti vieningiems.
Rokas taip pat išvardija, kokios, jo manymu, savybės svarbios, norint būti kariūnu, o vėliau ir karininku: „Sąžiningumas svarbiausia, atsakingumas, profesionalumas, kovinė dvasia. Svarbu būti drąsiam, iniciatyviam, visą laiką tikėti savimi, niekos nepasimesti ir rodyti, kad tu gali būti geriausias.“
Ateityje Rokas nori tęsti tarnybą ir tapti pėstininkų būrio vadu, vadovauti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams.
Akademijos viršininkas sako, kad norinčiųjų studijuoti daugėja
Karo akademijos viršininkas pulkininkas Ričardas Dumbliauskas sako, kad šiuo metu besimokančiųjų akademijoje skaičius gali siekti 1000.
„Šiuo metu Karo akademijoje studijuoja pakankamai daug žmonių. Pagrindinė studijuojančiųjų auditorija yra kariūnai. Kariūnas yra karys, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Jų yra virš 250. Turime ir kitų kategorijų karininkų ir studentų, kuri atlieka rengimą savaitgaliais. Bendras kiekis gali siekti apie 1000 žmonių šioje teritorijoje“, – komentuoja R. Dumbliauskas.
Anot Karo akademijos viršininko, norinčiųjų studijuoti daugėja.
„Turime keletą formalių matavimų, tokių kaip registravimas konkrečiai datai. Yra šioks toks augimas, tarkime, palyginus su praeitais metais apie 30 proc. Tai reiškia, kad susidomėjimas yra“, – teigia R. Dumbliauskas.
Norint tapti kariūnu, reikia atitikti kelis kriterijus: būti Lietuvos piliečiu, pagal sveikatos reikalavimus būti tinkamu tarnybai, o moksleiviams bendrojo ugdymo įstaigose mokytis ne prasčiau nei septynetui.
„Kitų skirstymų nėra, imame visus. Ir, aišku, jeigu žmogus domisi karyba, turi paaštrėjusį patriotizmo jausmą, tai būtų privalumas“, – priduria R. Dumbliauskas.
Įvardijo, kokie normatyvai
Tiesa, dalis žmonių meta studijas. Anot R. Dumbliausko, tokių asmenų skaičius panašus kaip ir kitose aukštosiose mokyklose.
„Žmonės nepatempia arba akademinių studijų, arba karinio rengimo, arba rutinos“, – komentuoja Karo akademijos viršininkas.
Studijos Karo akademijoje susideda iš trijų dalių. Pirmoji yra akademinės studijos. Antroji – karinis rengimas, kuomet kariūnas pereina visą kursą nuo kario iki būrio vado. Taip pat vyksta neformalus ugdymas, kurio metu kariūnai gali tobulintis, priklausomai nuo jų pomėgių (sportas, dainavimas ir kt.) arba specialybių (žvalgyba, inžinerija ir kt.).
Be kita ko, kariūnai turi laikytis griežto režimo, būti fiziškai pasirengę. Pavyzdžiui, pagal minimalius normatyvus, 18–23 m. amžiaus jaunuoliai privalo padaryti bent 42 atsispaudimus, mažiausiai 48 susilenkimus, o 3 km nubėgti bent per 15 min.
Nors studijų metu teks paprakaituoti, po jų absolventams darbo vieta garantuota, sako R. Dumbliauskas.
„Didžioji dalis karininkų tampa sausumos karininkais tai yra leitenantais. Jie siunčiami į dalinius po visą Lietuvą vadovauti būriui. Būrys – tai 30–36 kariai“, – teigia jis.
„Taip pat mes administruojame ir kariūnus, kurie mokosi ir taps Jūsų pajėgų arba Oro pajėgų karininkais“, – priduria Karo akademijos viršininkas.
Didesnės stipendijos
Pernai Karo akademijos kariūnams padidintos stipendijos, aukštosios mokyklos statute įtvirtinta galimybė akademijai vykdyti gimnazijų mokiniams skirtą kursą. Pakeitimus 2024 m. pradžioje priėmė Vyriausybė.
Priklausomai nuo kariūno mokymosi rezultatų ir studijų kurso, numatytos stipendijos nuo 253 eurų iki 928 eurų, o didžiausia stipendija siekia 1100 eurų.
Anot ministerijos, toks siūlymas pateiktas įvertinus kariūnų atliekamą tarnybą, jos ir kitų karių tarnybos apmokėjimo dydžius ir karininkų poreikį Lietuvos kariuomenei.
„Siekiant, kad kariūnų atliekama tarnyba būtų apmokama teisingai, taip pat paskatinti daugiau asmenų pasirinkti karininko profesiją, ypač iš privalomąją pradinę karo tarnybą jau atlikusių asmenų, atsižvelgiant į užsienio valstybėse taikomą karių tarnybos apmokėjimo praktiką, buvo nuspręsta didinti kariūnų stipendijas“, – tuomet teigė KAM atstovai.
„Tikimės, kad sudarytos geros gyvenimo ir tarnybos sąlygos studijų metu sudomins ir daugiau jaunuolių rinktis karininko profesiją bei prisidėti prie šalies saugumo ir gynybos stiprinimo“, – pridūrė jie.
Kursai gimnazistams
Akademijos statute taip pat atlikti pakeitimai, susiję su Jaunojo kariūno-lyderio ugdymo programos įgyvendinimu, pagal kurią akademijoje organizuojamas formalųjį švietimą papildantis ugdymas gimnazijų 9–12 klasių moksleiviams.
Nuo 2023 m. rugsėjo trijų Vilniaus gimnazijų – Vilniaus licėjaus, Žirmūnų bei Antakalnio – devintokų klasės pradėjo mokytis pagal šią programą, kuria papildyta mokslo metų formalioji švietimo programa.
Kaip nurodė KAM, šia programa siekiama ugdyti moksleivių pilietiškumą ir patriotiškumą, charakterio ir valios savybes ir lyderystės įgūdžius akademijoje.
„Atitinkamai akademijos statute detalizuojamos nuostatos su šios programos įgyvendinimu – nustatoma, kad akademijos viršininkas tvirtina akademijoje vykdomą ketverių metų trukmės programą. Statute taip pat detalizuojamas (...) mokinių aprūpinimas, standartizuota apranga – uniforma – mokiniams būtų suteikiama ir dėvima akademijos viršininko nustatyta tvarka“, – tvirtino ministerija.
