Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę. Nusistovėjus šaltiems orams suintensyvėjo šiluminės energijos gamyba įmonėse ir individualiuose namuose, todėl padidėjo teršalų išmetimai į orą. Ramūs ir sausi orai buvo palankūs teršalams kauptis ore, todėl tai irgi prisidėjo prie padidėjusio užterštumo lygio miestuose.
Valdininkai žada mažinti oro užterštumą
Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo socialinio tinklo paskyroje rašė: „Lietuvos puikus klimatas be žiemos džiaugsmų turi ir kitą pusę: šildymo kainą (šešiais procentais pigesnis, bet vis tik brangu), šaltąjį viešąjį transportą (geresnis jau bus tik kitą sezoną) bei smogą šildymo įkarščio metu. Vilniuje inicijavome naujo šildymo plano parengimą, kurį tvirtinsime rudens pradžioje. Jo tikslai – didesnė konkurencija, mažesnė šilumos kaina ir geresnė oro kokybė. Šio šildymo sezono metu kartu su Aplinkos apsaugos agentūra visame Vilniuje matuosime realią oro taršą. Šie duomenys bus naudojami apsisprendžiant dėl leidžiamo naudoti kuro rūšių. [...] Ateityje, esu tikras, kad reikia matuoti konkrečiai – paleidi droną virš kamino, paimi duomenis apie dūmų sudėtį – ir viskas aišku“.
Remigijus Šimašius tv3.lt portalui patvirtino šią informaciją ir patikslino, jog naujas šildymo planas šiuo metu dar nėra parengtas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsisprendė dėl principų, kuriais remiantis jis bus rengiamas. Šiuo metu yra atliekami matavimai ir situacijos vertinimas. „Iki kito šildymo sezono pradžios naujas planas turėtų būti patvirtintas“ – patikino R. Šimašius.
Mero teigimu, dar per anksti prognozuoti šio plano ateitį. „Dar ankstoka sakyti kas seks po to, nes bus remiamasi atitinkama analize. Be jokios abejonės, galimybė individualiai šildytis ir rinktis kuro rūšį priklausys nuo rezultatų. Tai gali reikšti, jog kai kuriose vietovėse liks dabartiniai apribojimai, kai kur bus koreguojamos jų ribos, kitur – gali būti tokie pakeitimai, kurie dabar dar nėra reglamentuoti“ – tv3.lt portalui atskleidė R. Šimašius.
Projektas susilaukė kritikos
Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas naują šildymo planą vertina skeptiškai ir atvirai sako, kad jis kelia daug abejonių. „Suprantama, kad tam tikri dokumentų pakeitimai yra būtini, nes yra pasikeitę įstatymai, taip pat yra tam tikri ministerijos nurodymai. Dabar suprantu, kad šildymo plano keitimas, kiek buvo pristatytas per komiteto posėdį, yra skirtas tam, kad būtų numatytos galimybės statyti naujas biokuro katilines“ – teigė jis.
A. Zuoko teigimu, šis projektas įteisins laukinę konkurenciją, o naudingas jis bus ne gyventojams, bet verslininkams. „Ten, kur verslas negali statyti katilinių, tai šiuo specialiu planu, galės tai daryti – viskas bus įteisinta“ – teigia jis. A. Zuoko manymu, naujas šildymo planas yra skubotas. Pasak jo, pirma reikėtų aptarti kokią naudą jis galės duoti Vilniaus miestui ir jo gyventojams. „Žiūrima iš verslo pusės, bet nežiūrima iš gyventojų pusės“ – piktinosi jis.
Buvusio mero teigimu, oro taršos klausimas taip pat nebus išspręstas. „Centralizuotas šildymo sistemos privalumas yra tas, kad gali kontroliuoti taršos šaltinius už miesto ribų. Jeigu tas planas leis plėtrą bet kaip, tai taršos šaltiniai tik didės“ – mano A. Zuokas.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė tai pat nemato šios idėjos prasmės. „Geriau Vilniaus savivaldybė sudarytų gerą veiksmų planą ir mąstytų, kaip tokių dalykų išvengti. Galbūt oro taršos koncentraciją reikėtų mažinti kitais būdais – geriau prižiūrėti gatves, skatinti gyventojus naudoti brangesnį, tačiau mažiau aplinką teršiantį dujinį kurą“ – tv3.lt portalui pasakojo ji.
Sulauksime pigesnių sąskaitų už šildymą?
Tuo tarpu dabartinis meras R. Šimašius teigė, kad naujas šildymo planas turi du pagrindinius tikslus. Visų pirma bus siekiama šildymo srityje užtikrinti konkurenciją, tam, kad būtų sudaryta galimybė mažinti šildymo kainą. „Iki šiol galiojančiame reglamente yra nepagrįstų konkurencijos apribojimų, dėl kurių negalima mažinti šildymo kainų“ – teigė meras.
Antras iškeltas tikslas – oro kokybės reguliavimas. „Akivaizdu, kad tam tikros kuro rūšys, kurios gali pasirodyti patrauklios, turi didelį neigiamą išorinį efektą. Kitas kuras, kuris gal ir neatrodo toks patrauklus, leidžia to efekto išvengti. Pirmiausia bus įvertintas gyventojų tankumo, teršalų išsiskaidymo greitis ir tuomet bandysime nustatyti, kokias kuro rūšis bus galima naudoti“ – kalbėjo Vilniaus meras.
Nesutarimai dėl oro taršos fiksavimo
Daugiausia dėmesio sulaukė Remigijaus Šimašiaus pasiūlymas drono pagalba fiksuoti oro taršą. Jei tai bus įgyvendinta, vėliau bus pradėta mąstyti apie kietojo kuro uždraudimą, atsižvelgiant į jo daromą poveikį aplinkai.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė tame nemato prasmės. „Niekas nedraudžia matuoti oro taršą su dronais, tačiau ar pasikeis situacija? Mes ir taip žinome, kad normos ribos viršijamos, tačiau kietojo kuro draudimui nėra teisinės bazės“ – pasakojo ji. Z. Šilienės manymu, reikėtų ne fiksuoti oro taršą, kas ir taip yra atliekama, tačiau reguliuoti kitus veiksnius. Pašnekovė siūlo remtis užsienio valstybių pavyzdžiu. „Vokietijoje yra reikalavimas reguliariai valyti ir prižiūrėti individualių namų kaminus. Negalima net pradėti šildymo sezono, jei nėra pažymos apie patikriną kaminą“.
Aplinkosaugininkės teigimu, taršos fiksavimas problemos neišspręs. „Ir taip aišku, kad iš to kamino veržiami dūmai ir teršia, tačiau jei žmogus degina normalų ir legalų kurą, tai kas iš to, jei nustatys, kad jis labai teršia aplinką?“ – klausia ji.
Problemą būtina spręsti
Tuo tarpu A. Zuoko nuomonė dėl drono panaudojimo buvo kategoriška. „Kalbos apie droną – vaikiškas pamąstymas, nes oro kontrolės tarša turi būti matuojama pastoviai ir konkrečiu momentu pateikiant visus duomenis ne tik įmonei, bet ir nepriklausomiems kontrolieriams. Be to, šiandien yra galimybės atlikti matavimus ženkliai profesionalesniu būdu.“ – tv3.lt portalui teigė jis.
Vilniaus meras R. Šimašius kalbėjo, kad oro taršos problema šiandien yra visiškai akivaizdi ir ją spręsti yra būtina. Kalbėdamas apie galima drono panaudojimą, meras pateikė transporto taršos pavyzdį. „Vertinant automobilių taršą, juk nekreipiamas dėmesys kas į ją pilama – benzinas ar dyzelinis kuras, o žiūrima kas išlėkė iš vamzdžio. Taip daryti reikia ir žvelgiant į šildymo sukeltą oro taršą, juk technologijos vis labiau leidžia tai atlikti“ – sakė jis.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vidutinė paros teršalų koncentracija neturi viršyti 50 mikrogramų kubinių metrų. Taip pat ši riba neturi būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Didžiausia teršalų koncentracija dažniausiai susidaro vėlai vakare arba iš pat ryto.
Leistina norma šį mėnesį viršyta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Kėdainiuose ir Jonavoje. Švariau, palyginti su didmiesčiais, šiek tiek buvo Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.
