Naujoji sąjunga (socialliberalai) įstrigusį dvigubos pilietybės klausimą nori spręsti referendumu. Pasak šiandien išplatinto partijos pranešimo spaudai, vienintelis būdas išspręsti įsisenėjusią problemą yra Konstitucijos pataisos. Tuo tarpu Lietuvos tautinių mažumų atstovai pasisako už bet kokį šios problemos sprendimą, nediskriminuojantį piliečių pagal etninius požymius.
Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas primena dar pernai pateikęs įstatymo projektą, kuriuo būtų inicijuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės. Socialliberalų požiūriu šis klausimas turi būti sprendžiamas ne apeinant Konstituciją, o vieninteliu teisėtu keliu – ją keičiant. „Tam reikia rengti referendumą“, – tvirtina A. Paulauskas.
Pareiškime kritikuojamas Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nario Armino Lydekos Seimui pateiktos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriose dvigubą pilietybę suteikti numatoma tik Europos Sąjungos šalių piliečiams.
Socialliberalų atstovas spaudai Marius Ulozas naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė, jog jo atstovaujama partija kreipėsi į piliečius ne todėl, kad jie savo balsais inicijuotų referendumą, o tam, kad ši idėja būtų paremta Seime.
„Devyni iš dešimties lietuvių sutinka, kad dvigubos pilietybės klausimas būtų sprendžiamas kuo greičiau“,- tvirtino M. Ulozas. Pasak jo, socialliberalai sieks, kad referendumas būtų skelbiamas spalio mėnesį, kartu su Seimo rinkimais.
Dabar galiojančio Pilietybės įstatymo pataisomis suinteresuoti ne tik emigracijoje gyvenantys etniniai lietuviai, bet ir mūsų šalies tautinės mažumos. Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis naujienų portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog tautinės mažumos nėra nei už, nei prieš dvigubą pilietybę. Tačiau, jo nuomone, preferencijos dėl pilietybės išsaugojimo neturi būti teikiamos jokiai etninei grupei.
„Pagal veikiančią Konstituciją dvigubos pilietybės įvesti neįmanoma. Ją galima pakeisti tik tautos valia. Tačiau mes visada būsime prieš, jei bet kokiame pilietybės įstatyme bus įteisinta piliečių nelygybė pagal etninį požymį“, sakė V. Karakorskis.
Dabartiniame įstatyme numatyta, kad kitokios nei lietuvių tautybės asmuo, išvykęs gyventi iš Lietuvos į savo istorinę tėvynę ir priėmęs jos pilietybę, prarandą lietuvišką pasą. O į bet kurią šalį išvykęs lietuvis gali tikėtis jį išsaugoti.
Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komitetas šiandien nepriėmė jokio sprendimo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos, kreipėsi dėl to į Vyriausybę, išreikšdamas nuomonę, kad šis projektas, kaip ir ankstesnysis įstatymas, gali prieštarauti Konstitucijai. Komiteto ir ekspertų nuomone, įstatymas nepagrįstai išplečia Lietuvos pilietybės savoką, tačiau riboja teisę į ją ES nepriklausančiose valstybėse gyvenantiems lietuviams.
Lietuvos Konstitucija numato, kad dviguba pilietybė užsienio piliečiui gali būti suteikta tik išimtiniais atvejais. Tai užpernai konstatavo ir Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad dvigubą pilietybę įteisinantys įstatymai prieštarauja šalies Konstitucijai. Tačiau emigracijoje gyvenančių lietuvių tokia padėtis netenkina, nes vos priėmę savo gyvenamos valstybės pilietybę, jie automatiškai praranda galimybę turėti lietuvišką pasą.
