Bandelė su staigmena
„Norėjau nupirkti sūnui bandelę. Kai pirkau, bandelė buvo dar karšta – ką tik iškepta, tačiau tą dieną sūnus jos nenorėjo valgyti. Penktadienio rytą pasišildė mikrobangų krosnelėje ir, kadangi yra išrankus maistui, pirmiau atplėšė bandelės gabaliuką, o ne iškart kando. Pamatėme, kad bandelės viduje buvo sudžiūvusi juoda dešrelė!“ – stebėjosi moteris.
Tą patį ketvirtadienį užsisakiusi netoli darbo esančioje užkandinėje silkės su daržovėmis, Meilė taip pat buvo apgauta: iš penkių silkės gabaliukų du buvo pasenę – tai liudijo ir jų skonis, ir išvaizda, ir kvapas. Moteris pasakojo, kad seni silkės gabaliukai buvo apkrauti šviežiais, todėl pirkdama užkandį ji nepastebėjo klastos.
Tokių istorijų galėtų papasakoti kiekvienas iš mūsų. Kai kurie, nusipirkę ir suvalgę tokio maisto, yra ir apsinuodiję, ir ligoninėję atsidūrę, tačiau retas kuris kreipiasi į atitinkamas instancijas. Kaltininkai lieka nenubausti.
Skundžia be reikalo?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė spaudai Jurgita Savickaitė teigė, kad pernai tarnyba ištyrė 2718 vartotojų skundus. Šalies mastu tai nėra daug ir rodo, kad dauguma tautiečių nutyli apie blogą maisto kokybę. Tačiau yra ir kitas įdomus faktas – pasitvirtino tik 896 iš minėtų skundų. Kitaip sakant – trečdalis.
Tarnyba pastebi, kad vartotojai vis labiau jaučiasi nusivylę maisto kokybe, tad skundų kasmet daugėja, ypač pagrįstų. Anksčiau pasitvirtindavo tik kas ketvirtas skundas.
Išlieka tendencija, kad daugiausia maisto kokybe skundžiamasi didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniaus VMVT ištyrė 1010 vartotojų skundus, iš kurių pasitvirtino 272 (27 proc.), Kauno VMVT ištyrė 589, iš kurių pasitvirtino 186 (32 proc.), Klaipėdos VMVT ištyrė 283, iš kurių pasitvirtino 92 (33 proc.). Taigi vilniečių skundai nepasitvirtina trimis iš keturių atvejų.
Pernai vartotojai labiausiai buvo nepatenkinti maisto produktų kokybe: tokie skundai sudarė beveik pusę visų pagrįstų atvejų. Žmonės skundėsi dėl pakitusio produkto kvapo, konsistencijos, blogų skoninių savybių. Skundai dėl higienos pažeidimų sudarė 17 proc. pagrįstų atvejų, dėl maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais – 14 proc., dėl ženklinimo pažeidimų – tik 6 proc.
2013 m., kaip ir ankstesniais metais, VMVT daugiausia vartotojų skundų gavo dėl prekybos įmonėse įsigytų nekokybiškų maisto produktų. Pernai dėl prekybos įmonių veiklos nustatyti 547 pagrįsti atvejai, o dėl viešojo maitinimo įmonių pasitvirtino 271 skundas.
Labiausiai užkliūva mėsa
Iš surinktų duomenų matyti, kad praėjusiais metais daugiausia vartotojų skundų pasitvirtino dėl nekokybiškų viešojo maitinimo įstaigų patiekalų – 181. Užpraeitais metais pasitvirtino tik 129 skundai. Akivaizdu, kad maistas kavinėse, užkandinėse ar restoranuose tampa vis nekokybiškesnis.
Kalbant apie konkretų maistą, pernai pasitvirtino daug skundų dėl trumpo galiojimo produktų: nekokybiškos mėsos bei jos gaminių (124 skundai), dėl žuvų ir žuvų gaminių (65 skundai), taip pat dėl sugedusių vaisių ir daržovių – 47. Panaši tendencija pastebima jau kurį laiką.
Mažiausiai žmonės skundėsi dėl ilgai negendančių produktų – kavos, arbatos ir prieskonių.
