Nors spustelėjus šaltukui sergančiųjų įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu sumažėjo, daug gyventojų vis dar kenčia nuo įvairiausių varginančių simptomų.
Temperatūros nėra, o kosėja kelias savaites
Štai 38-erių kaunietis Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad daugiau nei savaitę kenčia nuo varginančio sauso kosulio.
„Kažkaip rimtai nesirgau, gal kiek peršalau, bet temperatūros neturėjau, o kosulys toks, kad jau ir miegoti trukdo, gyvenimo kokybė kenčia.
Žmonai kosulys tęsiasi jau trečią savaitę, irgi nekarščiavo, mažamečiam sūnui gi tokie simptomai nepasireiškė. Nežinau, kas čia yra, ar čia šiemet kažkokie neįprasti virusai plinta“, – svarstė vyras.
Vilniuje gyvenantis Tadas taip pat stebėjosi, kad, matyt, pasigavo kokį peršalimą, nors temperatūros neturėjo, o kelias savaites nesitraukė lyg iš niekur atsiradęs kosulys.
„Vargino kokias dvi savaites, ir dabar dar pakosčioju, išties erzina. Gal čia koks keistas virusas?“ – taip pat klausė jis.
Virusų begalės
Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas portalui tv3.lt pasakojo, kad kosulys – įprastas peršalimo ligų sezono, kuris Šiaurės pusrutulyje prasideda nuo spalio pradžios ir baigiasi balandį, atributas ir gali kilti dėl įvairių priežasčių.
„Kosulys yra gynybinė organizmo reakcija į įvairias infekcijas, tik reiktų atkreipti dėmesį, kokie virusai ir kiti mikroorganizmai plinta visuomenėje šį sezoną. Tad kas tą kosulį – su karščiavimu ar be jo, su sloga ar be jos – gali sukelti?
Šis peršalimo ligų sezonas išskirtinis tuo, jog yra labai daug vadinamųjų atipinių patogenų.
Visų pirma – įvairūs virusai, tarp jų – ir gerai žinomas SARS-SoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Jis niekur neišnyko, tik gal šią žiemą atvejų nebuvo labai daug. Bet jų visuomet buvo, yra ir bus. Ką tik buvo gana reikšmingas gripo protrūkis, o jam taip pat būdingas kosulys. Buvo daug tikrai sunkiai sergančiųjų, ir mirčių turime tam tikrą skaičių“, – komentavo gydytojas.
Jis pridūrė, kad gripo sezono metu plinta ir daug kitų virusų – respiracinis sincitinis virusas (RSV), paragripo virusas, metapneumovirusas ir daug kitų, apie kuriuos gal kalbama mažiau, nes ne visais atvejais turima paprastų diagnostikos priemonių.
„Gerai yra tai, kad lengvai prieinami ir Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokami greitieji antigeno testai COVID-19, gripui ir RSV diagnozuoti. Taigi nesame lyg tamsiame kambaryje užrištomis akimis ir galime šiuos virusus nustatyti „čia ir dabar“.
Todėl visuomenę labai kviesčiau pasinaudoti tokia galimybe pirminės sveikatos priežiūros įstaigose“, – patarė jis ir pridūrė, kad tokių testų galima įsigyti ir vaistinėje ir atlikti namuose.
Tokio protrūkio nematė
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šis peršalimo ligų sezonas išskirtinis tuo, jog yra labai daug vadinamųjų atipinių patogenų – Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae – sukeltų infekcijų.
„Šie patogenai nevadinami bakterijomis, bet visiškai nepanašūs į virusus, tai – mikroorganizmai, kurie neturi bakterijoms būdingos sienelės. Pagal savo gyvybinį procesą jie tiesiog sukelia virpamojo kvėpavimo takų epitelio pažaidą, funkcijos sutrikimą ir dėl šios priežasties pagrindinis simptomas kaip tik yra užsitęsęs kosulys.
Ypač šio sezono metu verta apie tai pagalvoti ir, skirtingai nuo virusinių infekcijų, atipinių patogenų sukelto kosulio problemai spręsti yra skiriama antibiotikų“, – aiškino G. Urbonas.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie atipinių patogenų sukeliamas pneumonijas, kurios gali smogti lyg iš giedro dangaus.
Jo pastebėjimu, per 26 jo darbo metus tai yra pirmas toks minimų patogenų sukeltas protrūkis, kiek jis truks, nežinia, tačiau aišku viena – mokslininkai dar ilgai turės ką nagrinėti.
„Iki šio protrūkio nemažai autorių, akademinės visuomenės žmonių kalbėjo, kad apskritai šių atipinių patogenų sukeltų infekcijų gydyti nereikia, tai yra savaime praeinančios infekcijos. Bet žmones vargina kosulys, antibiotikai yra veiksmingi, tad verta juos tirti ir atskirti nuo nuo kitų peršalimo ligų“, – pastebėjo specialistas.
Susirūpinti labiau, jei kosulys vargina mėnesiais
Apibendrindamas gydytojas konstatavo, kad stebėtis ir kelias savaites užtrukusiu kosuliu, nors labai ūmios ligos ir temperatūros nebuvo, nereikia.
„Pasitaiko atipinių infekcijų atvejų, kai karščiavimas užsitęsia, bet dažniausiai jis nebūna intensyvus ir trunka dvi tris dienas, o temperatūrai normalizavusis išlieka sausas kosulys. Tai – labai būdingas požymis.
Dažnai pasitaiko, kai sergant COVID-19 gali pasireikšti tik kosulys, ir gripui kai kuriais atvejais tai būdinga. Viskas priklauso nuo organizmo, nes kiekvienas labai skirtingai reaguoja“, – kalbėjo G. Urbonas.
Dažnai pasitaiko, kai sergant COVID-19 gali pasireikšti tik kosulys, ir gripui kai kuriais atvejais tai būdinga.
Jei toks kosulys vargina trumpesnį laiką, galima gydytis namuose, naudoti įprastas peršalimo ligoms gydyti skirtas priemones.
Bet jei kosulys tęsiasi ne kelias savaites, o jau mėnesius, gydytojas patarė ieškoti ir kitų priežasčių. „Visų pirma – obstrukcinių plaučių ligų, kosulį gali sąlygoti rūkymas, taip pat gali pasireikšti bronchinė astma, kuri dažniausiai susijusi su kažkokiu alerginiu komponentu“, – pastebėjo jis.
Gripo sezonas – į pabaigą
Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), sergamumas respiracinėmis infekcijomis kiek nukrito. Pasak gydytojo, tam pasitarnavo tiek spustelėjęs šaltukas, tiek natūraliai tokiu metu sergamumas pradeda mažėti.
„Gripo sezonas šiemet labai standartinis – įprastai pirmieji atvejai pradedami fiksuoti lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje ir aktyvumas trunka iki vasario pabaigos–kovo pradžios. Dabar vasaris ritasi į antrą pusę, natūralu, kad įprastas gripo sezonas eina į pabaigą.
„Gripas yra pakankamai pavojingas ir bjaurus virusas, gali turėti daug komplikacijų.“
Aišku, šaltis taip pat turi įtakos, nes tada žmonės mažiau lankosi viešose vietose, taip pat ir patys virusai žemoje temperatūroje žūsta, jie ne taip lengvai perduodami. Palankiausia virusams plisti temperatūra yra apie 0 laipsnių, ką matėme visą šią žiemą“, – komentavo G. Urbonas.
Jis pridūrė, kad nors kitas sezonas dar toli, pravartu iš karto pagalvoti apie vakciną nuo gripo, nes geriausias laikas skiepytis rudenį: „Gripas yra pakankamai pavojingas ir bjaurus virusas, gali turėti daug komplikacijų. Apie tai reikia pagalvoti ne tik rizikos grupėms, bet ir norintiems išlikti darbingais.“
Per savaitę – 6 mirtys
NVSC duomenimis, Lietuvoje vasario 3–9 d. (6-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis nukrito iki 1806,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pernai tuo pačiu metu buvo labai panašus (siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 32 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba), prieš savaitę jų buvo 37. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 145 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 15 asmenų. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 asmenų. Per savaitę registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 31). Vienas asmuo priklausė 60–69 m. ir trys – 80–89 m. amžiaus grupei; visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti du mirties atvejai (iš viso šį sezoną – 52).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
