Tačiau vietiniai gyventojai kaimynystėje iškilsiančios mečetės nepageidauja – savivaldybė jau sulaukė gyventojų skundų dėl esą nelegalių statybų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Paskutinė mečetė Lietuvoje pastatyta 1931 m. minint Vytauto Didžiojo mirties metines, kaip padėka musulmonams totoriams už indėlį į Lietuvos valstybingumo saugojimą senovėje ir tuometinėje Lietuvoje.
Nors pats Artūras savo filmuotame vaizdo įraše statinį vadina mečete, visgi viešai į kamerą bando teisintis, kad čia bus maldos ir kultūros centras, žada įrengti ir biblioteką.
„Mečetė tuo ir skiriasi nuo tos vietos, kur galima melstis, kad mečetė yra su imamu, su bokštu, kur rytais kviečia. Čia tokių dalykų nėra ir nemanau, kad būti gali“, – sako mečetės statytojas Artūras.
Kaip pasakoja pats Artūras, mečetę ar maldos vietą statyti nusprendė dar prieš porą metų. Mat jo hostelyje vis dažniau apsistoja islamą išpažįstantys ir Lietuvoje vilkikų vairuotojais dirbantys asmenys iš Kirgizijos, Kazachstano, Tadžikijos ir kitų Rytų šalių.
Mečetę vyras susapnavo
Už nakvynę hostelyje Artūras iš musulmonų ima po 10 eurų. O dalis atvykstančiųjų yra religingi ir meldžiasi per dieną 5 kartus. Šeimininkas pasakoja, kad mintis statyti mečetę kilo sapne.
„Atsibudau ir man toks kaip sapnas prisiminė, kad kažką reikia padaryti žmonėms. Artūrai, statyk, daryk. Man visiškai nerūpi, kur meldžiasi kitų konfesijų, kitų tikybų žmonės. Pilna yra bažnyčių, cerkvių, nors jie nelabai ir eina“, – sako Artūras.
Kai kuriems gyventojams mečetės statybos ir užklystantys kitatikiai nemaišo:
„Praeina ir labas pasako, jie niekada nesu girdėjęs, kad kam nors užkliūtų.“
„Mečetė? Gal ir reikia jau, jau daug yra jų. Nieko, užteks vietos, man atrodo, visiems.“
Tiesa, yra ir priešiškai nusiteikusių – anonimas kreipėsi į savivaldybę, skųsdamasis, kad esą kaimynystėje vyksta nelegalios statybos. Šeimininkas rodo dokumentus, pagal kuriuos čia jau nuo 2007 m. stovi tas pats pastatas, ir patikina, kad inspekcijos vizito nebijo.
„Šiandien musulmonai, rytoj gal katalikai melsimės ten? Gal rytoj grybus auginsiu?“ – teigia Artūras Jarošas.
Žmonių nuomonės nesutampa
Šiauliečiai, išgirdę, kad jų mieste gali atsirasti mečetė, sako, kad savo kaimynystėje tokio pastato nenorėtų:
„Kaimynystėje nelabai norėčiau.“
„Tai ne mano tikėjimas.“
„Nelabai norėčiau, dėl to, kad ten žmonės su kitais interesais, mano aplinkoje.“
„Gal ir ne, kažkaip neįprasta mums.“
„Aš tai prieš, nejau tiek susirinks, tai tą mečetę reikės ir išlaikyti.“
Tačiau nemažai ir tokių, kurie tokiai kaimynystei neprieštarautų:
„Gerbiu visų konfesijų tikinčiųjų įsitikinimus.“
„Man tai netrukdo, ir dėl manęs lai statosi ir gyvena.“
Musulmonai statiniu džiaugiasi
Pats mečetės statytojas sako išpažįstantis baltų tikėjimą, o esą krikščionys mūsų tautai pridarė daug aibių.
„Kiek iš istorijos žinau, kiek išžudė lietuvių su Romos popiežiaus palaima, kažin ar dar kas yra pridaręs daugiau kažko“, – pasakoja mečetės statytojas.
Po Europą sunkvežimius vairuojantys ir Šiauliuose tarp reisų apsistojantys musulmonai sako, kad jiems tokia maldos vieta – labai svarbi.
„Tai ne mečetė, pas mus viršuje turi būti apskritas, tai paprasčiausias kambarys. Nori mums padėti, nes pas jį atvažiuojam“, – sako kazackas Sabid.
„Čia labai daug musulmonų ir mums visiems reikia vietos maldai. Dabar meldžiamės savo kambariuose, ten vieta nepatogi. Kai statybos baigsis, bus nuostabu“, – teigia kirgizas Nezamudin.
„O čia, prašau, išėjo musulmonai, pasimeldė. Tai nebus taip, kad įjungs ruporą 4 ryto, maldą visam miestui skaityti, žadinti visus“, – kalba kazachas Artiom.
Šeimininkas sako, kad anksčiau, kai pas jį daugiau gyvendavo ukrainiečių ir baltarusių, dėl muštynių ar kitų neramumų tekdavo nuolat kviesti policiją. Pasak Artūro, musulmonai ramesni. Su jais tokios problemos gerokai retesnės.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
