Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas sako, kad meteorų lietaus piko metu danguje per valandą galima pamatyti nuo 30 iki 50 krentančių žvaigždžių.
Kaip įvyksta meteorų lietus?
Meteorų lietaus metu, pasak L. Šmigelsko, krentančių žvaigždžių srautas būna intensyviausias. Į Žemės atmosferą įskrieję meteorai ir dulkės gali būti nuo mažyčių dulkių dalelių iki riešuto dydžio akmenėlių, paliekančių ryškius pėdsakus.
„Kai šios dalelės užsidega, mes matome daug krentančių žvaigždžių. Per meteorų lietaus piką, jeigu labai pasiseka, yra užfiksuota ir 100 krentančių žvaigždžių per valandą, tačiau tam reikia truputį sėkmės, kad pralėkusi kometa pribarstytų pakankamai dulkelių, kurios susidūrusios su žemės atmosfera virstų krentančiomis žvaigždėmis“, – pažymi vyras.
Meteorų lietaus pikas labiausiai matomas bus naktį iš rugpjūčio 12-osios į rugpjūčio 13-ąją. Muziejaus direktorius ragina nepraleisti progos stebėti šį reiškinį, nes esant giedram dangui ir šiltai vasaros nakčiai, krentančių žvaigždžių vaizdas bus ypač gražus.
Anot jo, krentančios žvaigždės bus matomos ir likusią rugpjūčio mėnesio dalį, tik jų srautas jau bus mažėjantis – jeigu piko metu galima paskaičiuoti 30-50 krentančių žvaigždžių, po piko intensyvumas sumažės.
„Rugpjūčio mėnesį kertame buvusį kometos kelią, ji yra kaip murzino ledo gabalas. Įsivaizduokime, kad suritiname tokį sniegą į 5-10 cm. juosmens rutulį ir išmetame į kosmosą, kad jis skrietų milžinišku greičiu.
Kai suledėjęs gabalas su dulkelėmis priartėja prie saulės, jis pradeda irti, apsisiaučia skraiste, mokslininkai ją vadina koma. Dėl saulės vėjo koma nutįsta į priešingą saulei pusę ir atsiranda kometos uodega, kurios ilgis gali siekti milijonus kilometrų.
Kadangi tame lede yra dulkyčių, skeveldrų gabaliukų, jie lieka kometos kelyje ir žemė skrisdama aplink saulę kerta buvusį kometos kelią, dulkytės įlekia į mūsų atmosferą, užsidega ir mes pamatome krentančias žvaigždes“, – krintančių žvaigždžių procesą aiškina L. Šmigelskas.
Vyras priduria, kad perseidų srautas prasideda liepos gale ir baigiasi birželio pradžioje – tiek laiko žemė skris pro buvusį kometos kelią.
Stebėjimui – privalu pasirinkti gerą vietą
Etnokosmologijos muziejaus direktorius sako, kad meteorų lietaus stebėjimui svarbu pasirinkti aukštesnę vietą, esančią toliau nuo miesto ir gyvenviečių. Pasak jo, svarbu, kad šviesos ir kiti taršos šaltiniai netrukdytų meteorų lietaus stebėjimui: „Yra pravartu išjungti mobiliuosius įrenginius, nes akys turi priprasti prie tamsos“.
Vyro teigimu, miestas nėra tinkama vieta žvaigždžių stebėjimui, nes dėl šviesos taršos žvaigždės, ypač krentančios, yra mažiau matomos.
„Žmogus gali paprastai įsitikinti tuo, pavyzdžiui, eidamas Vilniaus gatve, pasižiūrėti į dangų ir pabandyti paskaičiuoti žvaigždes, ir tą patį padaryti užmiestyje, prie ežero ar sodyboje. Tikrai pamatys akivaizdų skirtumą. Tai netinka, jeigu prie sodybos yra pridegta tiek šviesų, kad susidaro vaizdas tarsi dieną – reikia šviesas išjungti ir tada pasižiūrėti į naktinį dangų“, – pažymi jis.
Vyras taip pat pasakoja, kad mokslininkai turi „šviesos taršos“ terminą: „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokslinės observatorijos yra statomos kuo įmanoma toliau nuo miestų, gyvenviečių, kelių ir yra saugomos nuo šviesos taršos, nes kuo daugiau šviesos, tuo prasčiau matosi žvaigždės“, – sako L. Šmigelskas.
Norintiems stebėti meteorų lietų, specialistas pataria važiuoti į atokesnę vietą nuo miesto ir ten pabandyti paskaičiuoti žvaigždes. Svarbiausia yra pasirinkti užmiestį, toliau nuo kelių, gyvenviečių, išjungti mobilias priemones ir kitas esančias šviesas.
„Jeigu kažkam nepasiseks rugpjūtį pasižiūrėti, neturėtų nusiminti, nes rugsėjo pabaigoje pasirodys orionidai, kuriuos galima matyti iki lapkričio galo, o lapkritį krenta ir leonidai, dar stipresnis meteorų srautas“, – priduria jis.
