Namą įsigijusi I. Stasiulytė pasakoja, kad jai labiausiai norisi nuosavos erdvės žavesį parodyti vaikams.
„Aš visą laiką pati labai svajojau apie savo namą, nes aš pati esu užaugusi nuosavame name. Labai norisi, kad mano vaikai irgi patirtų tą dalyką, ką reiškia, kai turi savo žolynėlį, erdvę. Ir kažkaip tas visas gerumas ir yra tame, kad gali arčiau gamtos pabūti, turėti savo daržą, šiltnamį – tie dalykai tikrai labai faini.
Ieškojau tokios vietos, kur galėtų būti sodas ir naujai statytas namas, tai čia buvo tokia ilgai laukta svajonė, kuri išsipildė“, – sako ji.
Susidūrė ir su iššūkiais
Įsikraustymas į naująją erdvę jau ant nosies – aktorė atskleidė, kad tai planuoja padaryti jau rugsėjo viduryje. Tiesa, iššūkių kuriantis namuose irgi sulaukė – pasirodo, kad buvo padaryta nemažai statybinių klaidų, kurias vėliau reikėjo atitaisyti.
„Ne pats žaviausias momentas, kai pradedi įrenginėti namą ir atrandi visokių „kliurkų“ padarytų, iš greičio matyt statant. Buvo kažkas praleista, nepažiūrėta ir negerai pastatyta – čia buvo tokie nemalonūs nutikimai, bet niekad nejaučiu jokio pykčio, kaip sakant, kad kas pakišo.
Galvojau, kad yra tiesiog problema ir ją reikia tiesiog išspręsti. Reikėjo išgyventi daug tokių: „Vau, vau, vau, ką dabar darom?!“, bet dabar kaip jau ir susitvarkėme“, – optimistiškai kalba moteris.
„Aš tiesiog esu toks žemės vaikas“
Aktorė prisimena, kad iš vaikystės jai išliko meilė gamtai ir paprastiems ūkiškams darbams. Ji atskleidžia, kad didelis paskatinimas buvo tėtis – jis moterį išmokė mėgautis paprastais darbais, kurie dabar labai praverčia norint kažką pasidaryti savomis rankomis.
„Mano tėtis mane visad nuo vaikystės mokydavo visokius darbus daryti – šlifuoti, kalti, jis visada pats statydavo.
Mes su sese turėdavome viską nušlifuoti ir visi tokie darbai man būdavo labai mieli – man labai patikdavo įlįsti į garažą, kuriame būdavo daugybė visokiausių varžtų, kai viskas kvepėdavo tepalais ir man būdavo toks labai geras jausmas, kad galiu kažką pasidaryti savo rankomis.
Aišku, kai buvau vaikas, labai keikdavau tėtį, kad jis man sakydavo ravėti žolytes ir visokiausius darbus nuveikti, bet dabar aš labai dėkinga už tai, nes turiu visus tuos įgūdžius ir įgytą smalsumą, nes žinau, kad nėra nieko neįmanoma“, – šypsosi ji.
Darbų ir gamtos grožio nestokojanti aktorės vaikystė nuo savo sodo moters neatbaidė. Ji sako, kad prie namo būtinai norėjo gamtos lopinėlio, kurį prisimena nuo pat vaikystės.
„Namas vis vien yra toks atskiras organizmas, kuris vis vien jau yra tokia atskira erdvė. Kažkaip man atrodo, kad būtent ta vieta – sodas – man visą laiką nuo vaikystės buvo žavus.
Tas kvapas gamtos, pūvantys obuoliai rudenėjantys ir kai viskas sužydi - baltos obelys labai kvepia. Aš tiesiog esu toks žemės vaikas.“
Aktorė neslepia, kad mėgsta auginti gan neįprastus dalykus. Jos „daržynėlyje“ galima rasti įvairiausių rūšių sąmanų, jai labai žavu stebėti vėžlio greitumu sprogstantį žiedelį, kuris padeda pamiršti bet kokią mintį.
„Jei pas kitus vazonėlyje žydi gėlės, pas mane galima atrasti visokių rūšių sąmanų. Apsodinu įvairiausiomis sąmanų rūšimis ir tokį mini mišką pasidarau. Esu ir kadagį iš miško parsivežusi – tai man tokie dalykai labai žavūs yra.
Vizualiai jie neatrodo kaip gėlės, kur žiedai krenta, bet man tai labai patinka. Aš šiaip mėgėja ne nusipirkti kažkokius gėlių daigelius, kurie labai greitai veši ir užauga, o visą sezoną žiūrėti į lapuką ir tik rudenį sulaukti gėlelės.
Man tas procesas yra labai fainas, stebėti kaip viskas auga“, – šypsosi I. Stasiulytė.
Savas kampelis – energijos šaltinis
Tv3.lt portalas pasiteiravo, ar savo sodininkės pomėgį aktorė planuoja perleisti ir vaikams. I. Stasiulytė atskleidė, kad atžalas bandys tik užkrėsti savo hobiu.
„Dukrų per prievartą tikrai neversčiau mokyti sodininkystės. Bandysiu užkrėsti savo pavyzdžiu. Jei aš pati noriu turėti savo šiltnamį, tai aš pati po truputį galiu pasiūlyti, gal jos pačios nori kažką pasisodinti, gal jos nori stebėti, kaip kas ten auga.“
Moteris sako, kad iš gamtos mokosi harmonijos, kurią kartais sunku atrasti greitame gyvenime.
„Buvimas arčiau gamtos visus labai harmonizuoja. Manau, kad visas stebuklas ir yra tame, kad kai stebi kažkokį augantį medį, jis gi nestovi tiesiog vietoje. Jis kiekvieną sekundę auga. Man labai žavus momentas, kad vos akis įbedus į medį visos mintys nuo tavęs nueina. Ir kiekvienas momentas, kurį praleidi gamtoje, tu automatiškai jį praleidi harmonijoje.
Ir nėra taip, kad augalas kai auga, jo šakos tempiasi iš nervų, jis nėra susipykęs su kita obelimi, į kurią yra įsipainiojęs. Ne, jie tiesiog persipina, jie gražiai auga. Kai būna kokia audra ir šaka nulūžta juk jie nepergyvena.
Tai aš iš tų augalų mokausi harmonijos, kaip ramiai mes galime gyventi suleidę savo šaknis.
Kadangi dirbu tarp masės žmonių ir tas gyvenimo tempas mano labai greitas, aš atiduodu labai daug savo energijos, todėl man reikia labai daug tos energijos iš kažkur pasisemti ir man tas savo lizdo sukimas ir yra energijos papildymas.
Aš čia galiu pasisemti energijos tam, kad būčiau gyvybinga, linksma, harmoninga“, – šypsosi I. Stasiulytė.
