Liepos viduryje vykusiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiektas ne vienas svarbus sprendimas, pavyzdžiui, patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, arba užtvirtinti jau duoti įsipareigojimai, tokie kaip Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje ar rotacinis oro gynybos modelis. Lietuva negali sėdėti sudėjusi rankų ir laukti, kol sąjungininkai pasirūpins mūsų gynyba, kartoja politikai ir kariuomenės atstovai.
Iškart po NATO viršūnių susitikimo susitikę Seimo, ministerijų, kariuomenės ir Prezidentūros atstovai patvirtino – Lietuva turi atlikti ne vieną svarbų namų darbą. Naujienų portalas tv3.lt domėjosi, kaip praėjus beveik 100 dienų po NATO viršūnių susitikimo, Lietuvai sekasi ruošti šiuos namų darbus. Ar esame pirmūnai ar dvejetukininkai?
NATO šiuo metu neturi pajėgumų pilnai įgyvendinti gynybos planus
Viršūnių susitikimo išvakarėse Aljansui pavyko sutarti dėl naujų regioninių gynybos planų, kuriems ypač daug dėmesio skyrė Lietuva.
Anksčiau NATO buvo laikomasi požiūrio, kad rusams užpuolus, Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyks į pagalbą. Naujieji planai numato, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį. Patys planai nėra viešinami.
„Dėl gynybos planų, tai tikslas dabar yra, kad jie užsipildytų realiais pajėgumais. Kokios šalys, ką deleguoja į tuos gynybos planus. Vokiečiai deklaruoja diviziją, jie daro savo darbą. <...> Dabar vyksta pajėgų generavimo konferencijos, kur iš esmės valstybės narės sako, ką priskirs regioninių planų įgyvendinimui“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo L. Kasčiūnas.
Panašią žinią skleidžia ir Prezidentūra.
„Procesas dabar daugiausia vyksta karinio planavimo lygmenyje, karinėje sferoje. Į politinę sferą tai išaus ties rudens viduriu ar pabaiga, kai mes jau matysime, kiek mes turime tų pajėgų priskirtų prigeneravę. <...> Tada bus eilė intensyviam politiniam darbui surinkti kiekį visų mums trūkstamų resursų, išteklių gynybai užtikrinti“, – kalbėjo K. Budrys.
Prezidento patarėjo teigimu, nėra galutinės datos, kada iki galo bus užpildyti planuose numatyti pajėgumai.
„Bet čia toks ir filosofinis priėjimas, kad tu to galutinio taško niekada taip ir nepasieki iki galo, tai yra siekiamybė. Vaizdas bendras, kas ką užpildys, kaip tai atrodys, iki metų turėtų būti. Iki NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kitų metų liepą tikrai garantuotai žinosime ko mums trūksta, ką mes turime išplėtoti‘, – dėstė K. Budrys.
„NATO šiuo metu neturi to, ko reikia tam, kad pilnai įgyvendintų regioninius planus. Tai yra faktas“, – pridūrė jis.
Nėra taip, kad kalbam tik apie tankus
Kas liečia ginkluotę, anot K. Budrio, paprastai kalbant, Lietuvai reikia... visko.
„Nėra taip, kad jei mes šiandien kalbam apie tankus, tai apie nieką kitą nešnekam ir mums nieko daugiau nereikia“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jo teigimu, Lietuva lygiagrečiai planuoja visų savo gynybos pajėgumų stiprinimą. K. Budrys vardijo, kad krašto apsaugos sistemos plėtros programoje numatyta stiprinti sausumos pajėgas, priešlėktuvinę gynybą, įsigyjant NASAMS oro gynybos paleidimo sistemą, plėsti turimą pėstininkų kovos mašinų skaičių, vystyti jūrų pajėgas.
„Visi tie sumanymai ir datos turi išlikti, prisirišant prie 2030 metų, kaip siekiamos datos, kada mes tai įgyvendinant“, – dėstė K. Budrys.
Ši data neatsitiktinė, nes iki tų metų Lietuva ketina suformuoti sausumos diviziją. Valstybės gynimo taryba (VGT) gegužę pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją.
Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas informavo kovo pradžioje.
Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto suformavimui.
Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
Nors, kalbant apie divizijos kūrimą, daugiausia aptarinėjimas buvo tankų įsigijimas, K. Budrio tvirtinimu, tankai nebus įsigyti kitų pajėgumų sąskaita.
„Su divizija susiję dalykai, tankai įskaičiuoti į tą didįjį projektą, turi būti daromi šalia, bet ne vienas kito kaina ar vietoje to“, – pasakojo K. Budrys.
Prezidento patarėjas aiškino, kad tankų batalionas „Geležinio vilko“ brigadoje yra vienas iš divizijos elementų.
„Tai nėra kažkoks vienintelis ar pagrindinis komponentas, kad jei turėtume tankų batalioną, tai jau turėtume diviziją. Ne. Ir kariuomenės plotis keičiasi, tam tikri pajėgumai, įgalintojai keičiasi, logistikoje yra krūva dalykų, karo medicinoje, kurios turime turėti“, – teigė K. Budrys.
„Bet bus krūva dalykų, kurių mes neturėsime tiems 2030 metams. Tad mūsų pareiga per šį laikotarpį susitarti su mūsų sąjungininkais, kad tuos pajėgumus, kurių mes neturime, jie mums suteiktų, kai jų mums reikės, kai mūsų divizija vykdys tas kovines užduotis, kurios numatytos planuose“, – pridūrė jis.
Spręs, kokios divizijos reikia
„Divizijos kūrimas yra ilgalaikis procesas. Pirmiausia, turime pasikeisti teisinę bazę. Tai padarysime rudenį. Įteisinsime dokumentuose, kad turėtume lietuvišką diviziją. Tada prasidės kūryba, divizijos formavimas“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, dar bus sprendžiama, kokios, lengvesnės ar sunkesnės, divizijos reikia mūsų šaliai.
„Nuo to sprendimo ir finansų, kurių, be jokios abejonės, reikės labai didelių, kalbame apie milijardus, ne vieną ir ne du, apsispręsime, kokia ta divizija bus. Diskusija vyksta dėl tankų bataliono, kas rodo, kad einame į sunkėjimą. Bet lygiai taip pat ir oro gynybos sistemos, kurias dabar įsigyjame ar dar tik planuosime įsigyti, mūsų diviziją pakreips į vieną ar kitą lygį“, – teigė L. Kasčiūnas.
Patys vokiečiai nepasakė, ko nori iš mūsų
Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad deklaracijoje vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas ir Vokietijos pasiryžimas Lietuvoje dislokuoti karių brigadą.
Tokio sprendimo Vilnius siekė, norint užsitikrinti, jog Vokietija neatsitrauktų nuo kiek anksčiau birželį duoto pažado nuolatos dislokuoti vienetą Lietuvoje, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Vis dėlto NATO vadovai Vilniuje pakartojo Madrido viršūnių susitikimo deklaracijoje pernai įtvirtintą formuluotę, jog rytiniame Aljanso pakraštyje dislokuotos priešakinės bataliono dydžio pajėgos „prireikus gali būti padidintos iki brigados dydžio vienetų“.
Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
Ministras pabrėžė, kad sutarimas dėl brigados „yra suderintas su NATO planais“, tačiau tai nėra jų dalis.
Žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad neva Bundesvero kariai nenori keltis į Lietuvą, baiminasi dėl gyvenimo sąlygų. Visgi politikai ir sprendimų priėmėjai, su kuriais teko neoficialiai bendrauti naujienų portalui tv3.lt, patikino, kad šios istorijos yra veikiau išpūstas burbulas, o patys vokiečiai laikysis duoto žodžio. Visgi akcentuojama, kad Berlynui svarbu, kur ir kaip gyvens jų kariai.
„Tai vokiečiams yra labai svarbus klausimas. Tai visa ne tik karinė infrastruktūra, kariniai miesteliai, kareivinės, remonto dirbtuvės, poligonai, šaudyklos, atsargų sandėliai ir panašiai, bet lygiai taip pat labai svarbi yra socialinė infrastruktūra ir šeimų gerovė šičia atvykus.
Viena dominuojančių temų – patrauklumas šeimoms gyventi Lietuvoje. Kad partneriai ir sutuoktiniai turėtų darbo vietą, kad būtų galimybė leisti vaikus į darželius, mokyklas, kad būtų kitas gerbūvis, kurį įpratę žmonės turėti.
Klausimas, kaip mes jį sukursime. Ar yra aiškus pageidavimas, kaip mes tai sukursime? Ne, nėra. Tai Vokietijai yra absoliučiai nauja patirtis kurti tokią, sakykime, įgulą savo pajėgų nuolatiniam dislokavimui kitoje valstybėje. Tai nėra tarptautinė operacija, tai nėra Malis, Afganistanas, tai yra sąjungininkų valstybė, kur ilgam laikui atsiunčiami kariai“, – dėstė K. Budrys.
„Mes ruošiamės, bet laukiame ir konceptualesnių atsakymų iš Vokietijos pusės, kaip jie tą įsivaizduoja“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjo tvirtinimu, 2026 metais Lietuva bus parengusi karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti vokiečių karius.
Pirmiau Ukrainai, o po to mums
Baltijos šalims siekiant, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją, Aljanso gynybos ministrai birželio viduryje sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
NATO viršūnių susitikimo metu Baltijos šalys pasirašė deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai. Deklaracijoje pažymėta, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.
Lietuva nori, kad sąjungininkės saugotų mūsų dangų, tačiau, ar per kelis mėnesius po Vilniaus susitikimo pavyko pasistūmėti šioje srityje?
„Mums reikia dabar judėti per valstybes nares ir įtikinėti, kad jos čia dislokuotų savo pajėgumus. Čia yra du svarbūs dalykai, kuriuos reikia turėti galvoje. Pirma, Ukrainos faktorius. Aišku, kad Ukrainai dabar labiau reikia. Labai daug šalių savo pajėgumus yra perdavusios Ukrainai. Tai aš pripažįstu, kad Ukrainai pirmiau reikia, negu mums.
Antra, problema yra apskritai gynybinis pajėgumas visoje NATO erdvėje. Jis nėra toks didelis, kokio norėtųsi. Aljanso kariuomenės po Šaltojo karo buvo išėjusios atostogų. Daug skiriamo paramos Ukrainai, bet šalia to, turime suprasti, kad sąjungininkai turi ribotą kiekį pajėgumų“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, KAM kalbasi su Aljanso narių sostinėmis ir ieško, kas sutiktų dalyvauti rotaciniame oro gynybos modelyje.
Lietuva nesėdi sudėjusi rankų ir nepatiki savo oro gynybos tik sąjungininkų malonei. Lietuva inicijavo antrąjį vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo etapą: papildomai pirkti ketinama NASAMS. Šią karinę techniką šalies kariuomenė įsigijo ir jau naudoja nuo 2020-ųjų pabaigos.
„Šiuo metu turima NASAMS sistema jau yra integruota ir eksploatuojama Lietuvos kariuomenės, todėl papildomas NASAMS sistemos įsigijimas nesukeltų integravimo problemų. Be to, jau turima patirties dirbant su šia sistema, personalas apmokytas ir paruoštas dirbti su ja“, – nurodo KAM.
Norvegijos įmonei „Kongsberg Defence and Aerospace“ pateikus galutinį pasiūlymą ir sėkmingai užbaigus derybas, KAM tikisi, kad sutartis galėtų būti pasirašyta iki šių metų pabaigos. Iš Norvegijos įsigytos naujausios – III kartos oro gynybos sistemos – yra skirtos įvairių tipų orlaivių, kruizinių raketų ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių naikinimui.
Pinigai gynybai – iš naujo mokesčio?
Visiems pirkiniams ir krašto apsaugos sistemos stiprinimui reikalingi milžiniški pinigai. Kaip L. Kasčiūnas minėjo kalbėdamas apie diviziją, „kalbame apie milijardus, ne vieną ir ne du“. Ar mums užteks tų kelių procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), skiriamų krašto gynybai? NSGK pirmininkas siūlo pradėti diskusijas dėl naujo mokesčio.
„Siūlau svarstyti apie krašto gynybos mokestį. Ar atskirą mokestį, ar papildomą PVM procentą, kuris būtų gerai surenkamas. Kol kas tai idėjos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Prezidentūra bent jau pradinėje stadijoje irgi nespjauna į krašto apsaugos mokestį.
„Prezidentas visiškai atviras diskusijai ir pasiūlymams. Turėtume žiūrėti, kas tai per mokestis, kokį jis laiką veiktų, kieno tai būtų pirmiausia našta. Ar tai būtų visiems gyventojams, ar žiūrėtume pagal pajamas, ar per pridėtinės vertės mokesčio tarifą, ar per įmones. Mes turėtume išsigryninti, kas tą naštą prisiimtų“, – sakė K. Budrys.
„Žinoma, tai yra svarstytina“, – pridūrė jis.
