Pusfinalio serijoje iki 3 pergalių sprendžiasi ne tik kelialapio į LKL finalą likimas. Seriją laimėjusi komanda mažiausiai iki kito pavasario galės pagrįstai vadintis geriausia Lietuvos sostinės krepšinio komanda.
Horizonte – ir Vilniaus miesto savivaldybės finansavimo klausimas. Šį rudenį bus sprendžiamas Vilniuje savo veiklą vykdančių profesionalių sporto klubų paramos likimas. Tai itin svarbu ne tik krepšinio klubams, bet ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubui ar „Šviesos“ rankinio klubui.
Per pastarąjį trejų metų finansinės paramos ciklą, 2022–2024 m. laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų konkurso dalyviams iš viso išdalino 10,5 mln. eurų.
Trečdalis šios sumos buvo pervesta į „Ryto” klubo biudžetą (4,36 mln. eurų).
Palyginimui, Lietuvos moterų čempionui – Vilniaus „Kibirkšties“ klubui iš finansinio pyrago trejiems metams buvo atriekta 922 tūkst.
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas per pastaruosius tris metus savo biudžetą papildė daugiau nei 1 mln. eurų.
Visus 2022–2024 m. konkurso rezultatus galite rasti čia.
Anksčiau valstybinių pinigų G. Žiemeliui nereikėjo
Akivaizdu, kad infliacijos akivaizdoje savivaldybės dalinamos sumos 2025–2027 m. laikotarpiu turėtų būti dar didesnės.
Į Vilniaus miesto savivaldybės paramą rimtai pasiryžęs pretenduoti ir privataus kapitalo „Wolves“ klubas.
Turtingiausias Lietuvos žmogus Gediminas Žiemelis klubą prieš du metus įkūrė Alytuje, o po metų jis buvo perkeltas į Vilnių. Nors pačioje klubo egzistavimo pradžioje pats G. Žiemelis kalbėjo apie tai, kad sėkmingai komandos egzistencijai valstybiniai pinigai jam nebus nereikalingi, panašu, kad situacija keičiasi.
Savivaldybės paramos „Wolves“ klubas prašė ir Alytuje, kur sužaidė pirmąjį savo LKL sezoną. Šį prašymą Alytaus miesto savivaldybė atmetė. Dabar G. Žiemelio valdomas klubas ruošiasi konkurencinei kovai dėl Vilniaus savivaldybės finansinės injekcijos.
2022–2023 m. klubo biudžetas siekė apie 4 mln. eurų, o šį sezoną jis ūgtelėjo iki 4,8 mln. Šias sumas „Wolves“ skelbė dar praėjusį rugsėjį, kuomet klubas dar neturėjo sutarties su lažybų bendrove „Twinsbet“.
Nors oficialiai paramos skaičiai nėra skelbiami, pranešama, kad „Twinsbet“ per trejus metus „Wolves“ klubui suteiks 6 mln. eurų paramą.
Balandžio pradžioje titulinį savo partnerį pristatę „Wolves“ vadovai teigia, kad tai Lietuvos sporte – rekordinė rėmimo sutartis.
Palyginimui, „Rytas“ šį sezoną disponuoja 4,47 mln. eurų biudžetu. Tiesa, šie pinigai naudojami ne tik vyrų komandos išlaikymui, bet ir jaunimo programai bei skolų atidavimui. Jų „Ryto“ klubas prieš prasidedant 2023–2024 m. sezonui turėjo 1,9 mln. eurų, o šį skaičių per sezoną buvo tikimasi sumažinti iki 1,5 mln. eurų.
Skirtingi klubų takeliai susikirs savivaldybėje?
Balandžio pradžioje „Wolves“ prezidentas Rimantas Kaukėnas, paklaustas apie savivaldybės paramą, sakė: „Mes norėtume, kad sostinės valdžia prisidėtų, nes reprezentuojame sostinę ir tai darome gerai. 9 rungtynes žaidėme Europos taurėje namie, sukviečiame daug žiūrovų. Būtume laimingi, jeigu bent jau kažkaip prisidėtų. Užmezgėme dialogą ir dirbsime toliau.“
Tuo metu sezono pradžioje, pristatydamas biudžetą, „Ryto“ klubo direktorius Jaroslavas Latušinskij teigė, kad jie yra labiau bendruomenės klubas nei „Wolves“.
„Mes vaikštome skirtingais takeliais. Su esamais rėmėjais mūsų ryšys tik sustiprėjo. Mes esame labiau bendruomenės klubas, o „Wolves“ – privataus kapitalo klubas“, – teigė „Ryto“ klubo direktorius.
Akivaizdu, kad savivaldybės parama abiem klubams sudarytų reikšmingą biudžeto dalį. „Ryto“ atveju tai būtų apie trečdalis biudžeto. Panašią procentinę dalį savivaldybės parama galėtų sudaryti ir „Wolves“ klube.
Tiesa, iki to „Vilkų“ laukia dar tolimas kelias.
Naujienų portalui tv3.lt situaciją komentavęs Vilniaus miesto savivaldybės sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjas Edvinas Eimontas sakė: „Prielaida, kad geresnius sportinius rezultatus pademonstravęs klubas turės geresnes galimybes paramai gauti, nėra teisinga. Jeigu žiūrint į konkurso vertinimo kriterijus, kurie buvo 2022–2024 m. paramai gauti, vienas iš kriterijų yra sportiniai pasiekimai, bet jie vertinami keturių metų perspektyvoje.“
„Tai reiškia, kad vienerių metų rezultatas neturės įtakos. Yra eilė kitų kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar klubas bus finansuojamas. Sportinė dalis tikrai nėra esminė. Čia ne UEFA sistema, kad pinigai būtų dalinami pagal klubų pasiektus sportinius rezultatus. Todėl, mano nuomone, sportiniai rezultatai neturėtų būti pagrindinis akcentas paramai gauti. Beje, tai yra viešieji finansai ir visi konkurso kriterijai yra prieinami viešai“, – pridūrė E. Eimontas.
„Mes suprantame, kad klubai planuojasi savo finansus ir nori juos žinoti kuo anksčiau. Taip pat suprantame, kad sporto sezonai ir kalendoriniai metai prasilenkia, todėl stengsimės atsižvelgti į sporto ekosistemą ir, galbūt, sprendimus priimti kiek anksčiau nei lapkritį“, – paklaustas, kada galima tikėtis savivaldybės sprendimo 2025–2027 m. ciklui, teigė E. Eimontas.
Ateinančių trejų metų finansinis pyragas Vilniaus savivaldybėje bus raikomas rudenį, o kol kas pagrindinis karštis tvyro ne sporto funkcionierių kabinetuose, o lauke ir „Twinsbet“ arenoje.
Visas LKL pusfinalių ir finalų rungtynes jums patogiu metu kviečiame stebėti „Go3“ televizijoje!
