Kontroversiški pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ siūlymai apmokestinti tualetus, registruotą bagažą ar viršsvorį turinčius keleivius nėra įmonės pajamų didinimo, o išlaidų mažinimo priemonės, padedančios keisti keleivių elgesį, oro linijų veiklos strategiją – išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ brėžia M. O’Leary.
– Kokia „Ryanair“ plėtros strategija Lietuvoje? Kaip ketinate paskirstyti skrydžius tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų?
– Tikimės, kad ateityje mūsų verslas Lietuvoje ir toliau augs. Pristatėme tris naujas kryptis iš Kauno, vasarą planuojame paskelbti dvi naujas iš Vilniaus. Praėjusiais metais Lietuvoje aptarnavome daugiau nei 1,2 mln. keleivių. Šiais metais tikimės, kad šis skaičius išaugs apie 10 proc. ir keleivių, skrendančių su „Ryanair“, srautas viršys 1,3 mln. Per artimiausius 5–6 metus planuojame padidinti keleivių srautą iki 2,5 mln. Norėtumėme, kad jis tolygiai pasiskirstytų tarp Vilniaus ir Kauno.
– Naujoji valdžia skelbiasi norinti kelti Vilniaus oro uosto prestižą ir ilgainiui atsisakyti pigių skrydžių bendrovių paslaugų. Kaip vertinate tokius pareiškimus?
– Nekreipiame didelio dėmesio į pareiškimus, kad Vilnius nori atsisakyti pigių skrydžių bendrovių paslaugų, nes jei taip nutiks, apskritai nebus jokio keleivių srauto. Nieko tokio, tai jų verslo modelis. Manau, kad artimiausiu metu didžiausios problemos bus susijusios su bendrovės „airBaltic“ likimu. Atsižvelgus į tai, su kokiais sunkumais susiduria Skandinavijos skrydžių bendrovės, konkrečiai SAS, kyla klausimas, ar „airBaltic“ pavyks išgyventi. Per artimiausius 5–10 metų Europos oro uostams bus labai sunku, jei nebendradarbiaus su pigių skrydžių bendrovėmis. Būtent jos labiausiai prisideda prie oro uostų srautų augimo. Jei jūsų verslo modelis priklauso nuo bendradarbiavimo su brangių skrydžių bendrovėmis, kurios šiuo metu dirba nuostolingai ir restruktūrizuoja savo veiklą, tuomet jis nėra toks geras.
– Minėjote, kad Šiaurės Europa yra tvirta rinka bendrovei „Ryanair“. Ar Lietuva patenka į šią rinką?
– Taip, be jokios abejonės. Bet tvirtos rinkos – ne tik Šiaurės, tačiau ir Pietų Europa, ypač per ekonominį nuosmukį. Pastaruosius trejus metus Europa išgyveno recesiją, bet „Ryanair“ augimas buvo kaip niekad stiprus. Taip yra todėl, kad žmonės tapo jautresni kainoms – jie nenustojo keliauti, bet pradėjo mažiau išlaidauti skrisdami su brangių skrydžių bendrovėmis.
– Kaip vertinate Lietuvos siekius kurti nacionalines oro linijas?
– Nemanau, kad politikų inicijuotos ir sukurtos oro linijų bendrovės šiandien lauktų šviesi ateitis. Lietuvos nacionalinėms oro linijoms bus labai sunku konkuruoti, nebent sugebėsite varžytis su „Ryanair“, „Wizz Air“ ar „airBaltic“ kainomis. Nepaisant to, sveikiname bet kokią konkurenciją. Jei politikai Lietuvoje nori kurti nacionalinę oro linijų bendrovę, linkime jiems geros kloties – tai tik parodys, kokios mažos yra „Ryanair“ skrydžių kainos.
– Kai kurios brangių skrydžių bendrovės dėl finansinių negandų kaltina pigių skrydžių bendroves, tarp jų ir „Ryanair“.
– Taip, tai mūsų kaltė. Jei mes neegzistuotumėme, jų verslas būtų sėkmingas.
– Pigių skrydžių rinkoje atsiranda vis naujų dalyvių. Ar nejaučiate konkurencinio spaudimo?
– Ne, nejaučiame jokio spaudimo. Nesutikčiau, kad į rinką ateina daug naujų pigių skrydžių bendrovių. Lietuvoje veikia „Wizz Air“, o ji apskritai net nėra pigių skrydžių bendrovė. Šios bendrovės iššūkis – atrasti naujas rinkas, kuriose galėtų augti. Ji norėtų atrasti kelius, kuriuose nereikėtų konkuruoti su „Ryanair“. Manau, kad bendrovė šiek tiek nusiminė, kai pradėjo savo veiklą Vilniuje ir vėliau čia atsikraustė „Ryanair“. Bet tai jau jos problema, ne mūsų. „Wizz Air“ laikome tik dar viena brangių skrydžių bendrove.
– Garsėjate kontroversiškomis pelno didinimo strategijomis...
– Manau, kad žmonės klaidingai suvokia tai kaip pelno didinimo priemones. Daugeliu atveju šios strategijos – išlaidų mažinimo būdai. Žymiausia iš jų buvo prieš 5 metus, kai tapome pirmąja skrydžiu bendrove pasaulyje, apmokestinusia registruotą bagažą. Tai padarėme ne dėl to, kad norėjome padidinti pajamas iš registruotų bagažų, o siekdami pakeisti žmonių elgesį. Raginame keleivius neregistruoti bagažo, bet leidžiame į lėktuvo saloną įsinešti didesnį bagažą nemokamai. Prieš 5 metus 80 proc. mūsų keleivių registruodavo savo bagažą, dabar šis skaičius sumažėjo iki 20 proc. Daugelis suvokia šiuos mokesčius kaip papildomas pajamas bendrovei, bet mes juos naudojame, kad pakeistume keleivių elgesį ir sumažintumėme savo išlaidas.
– Ar ateityje galime laukti naujų išlaidų mažinimo priemonių?
– Šiuo metu judame link to, kad skrydžių metu keleiviams pasiūlytumėme daugiau pramogų. Norime atrasti būdą teikti pigias bevielio interneto ryšio paslaugas lėktuvuose. Vis daugiau keleivių skrisdami nori turėti galimybę naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais ar mobiliaisiais telefonais. Galėdami nebrangiai pasiūlyti interneto ryšį pritrauktumėme daug pajamų. Didžiausia kliūtis – Europoje egzistuojantys skirtingi ryšio paslaugų užsienyje mokesčiai. Turime siekti paversti Europą viena didele mobiliojo ryšio rinka, kaip tai yra Jungtinėse Valstijose, ir tuomet ryšio paslaugos kainuotų mažiau.
– Kaip vyksta „Ryanair“ bandymai įsigyti kitą Airijos skrydžių bendrovę „Aer Lingus“? – Komisijai pateikėme priemones, kurios turėtų sumažinti politikų nerimą dėl konkurencijos. Tikimės, kad sandoriui bus pritarta kovo pradžioje, priešingu atveju ketiname teikti apeliaciją. Nesutinku su EK teiginiais dėl pavojaus konkurencijai, nes Airija labai maža rinka. Jei mes nenusipirksime „Aer Lingus“, ji galiausiai bankrutuos, nes tai – brangių skrydžių bendrovė, kuri negali konkuruoti su „Ryanair“. Per ateinančius 5 metus panašiai gali nutikti ir su „airBaltic“. Kas nors privalo ją nusipirkti ir paversti pigių skrydžių bendrove, nes priešingu atveju jos ateitis nėra užtikrinta.
CV:
Michaelas O’Leary 1983 m. Dublino universitete įgijo ekonomikos ir socialinių mokslų bakalauro laipsnį 1987 m. tapo vieno skrydžių bendrovės „Ryanair“ įkūrėjų Tony Ryano asmeninių finansų patarėju 1991–1994 m. ėjo „Ryanair“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas 1994 m. tapo „Ryanair“ generaliniu direktoriumi Verslininkas yra vienas turtingiausių Airijos gyventojų
