Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, pagrindine elektros energijos gamybos žaliava Lietuvoje taps iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos. Netgi jei jų kaina nepakiltų (kas yra mažai tikėtina), tai reikštų, kad pagrindinėmis elektros gamintojomis taps šiluminės elektrinės, tarp jų didžiausia - Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Jos elektros gamybos kaina - keturis kartus didesnė nei dabar pagrindinės elektros energijos tiekėjos vartotojams Ignalinos AE kaina.
Lietuvoje prasidėjo Seimo rinkimų kampanija, tad visos politinės jėgos, įskaitant Vyriausybę, dirba rinkimų režimu. Tai yra visos jėgos ir laikas metamas rinkimų agitacijai ir susitikimams su rinkėjais, kasdienius darbus stumiant į šalį. Bėda ta, kad kai kurie šaliai gyvybiškai svarbūs darbai, pavyzdžiui, apsirūpinimas elektros energija po to, kai bus uždaryta Ignalinos AE, laukti negali.
Šių metų lapkričio mėnuo yra ta riba, iki kurios Lietuvos šiluminės elektrinės turi pranešti dujas joms tiekiančiam „Gazpromui“, kiek dujų pirks nuo 2010 metų, kai ant jų pečių guls didžioji šalies aprūpinimo elektros energija našta. Kad galėtų tai padaryti, elektrinės turi gauti aiškų atsakymą iš „Leo LT“, kiek iš kurio tiekėjo - šiluminių elektrinių, hidroelektrinių, kitų gamintojų - ši bendrovė ketina nupirkti energijos, o kiek importuoti. Tačiau „Leo LT“, lygiai kaip kadaise jos pirmtakė „Lietuvos energija“, laiko elektros gamintojus nežinioje.
„Tai tampa jau tradiciniu scenarijumi ir tradicine mūsų bėda, - sakė „Veidui“ vienas žymus energetikas. - „Lietuvos energija“ irgi iš pradžių tarsi planuodavo pirkti iš Elektrėnų elektrinės, iš kitų šiluminių elektrinių, spausdavo jas dėl kainų, o paskui paskutiniu momentu paskelbdavo, kad susitarė su Rusija importuoti pigesnės energijos. Kol veikė Ignalinos AE, pagaminanti du trečdalius visos Lietuvoje generuojamos energijos, toks scenarijus buvo galimas. Bet nuo 2010-ųjų padėtis smarkiai keisis, nes pagrindiniu gamintoju turės tapti Lietuvos elektrinė, dirbanti dujomis arba naftos produktais. O jais reikia apsirūpinti iš anksto, nes dujų pardavimo sutartys sudarinėjamos į priekį, ir staigiai nusipirkti didesnį kiekį energijos (ar bent jau pigios energijos) iš Rusijos neišeis, mat ši šalis pati pradeda jausti elektros energijos stygių. Ypač žiemą“.
Lietuvos elektrinės pajėgumai, paleidus juos visu galingumu, leidžia per metus pagaminti iki 8 TWh elektros energijos ir taip kompensuoti pajėgumus, kurie bus prarasti uždarius Ignalinos AE, šiuo metu per metus gaminančią iki 9 TWh energijos. Pridėjus kitų elektrinių pajėgumus, 2010-aisiais Lietuva sugebėtų pati pasigaminti iki 11,23 TWh elektros energijos, tai yra tiek, kiek mums ir reikės 2010 metais.
Tačiau tam, kad šiluminės elektrinės pajėgtų dirbti visu galingumu, Lietuvai reikės gerokai padidinti dujų importą - nuo dabartinių 0,7 mlrd. iki 2,3 mlrd. kubinių metrų 2010-aisiais. Tai reiškia, kad bendras Lietuvos dujų importas turės padidėti nuo dabartinių 3,03 mlrd. iki 4,9 mlrd. m3.
Teoriškai tokia galimybė yra - kaip „Veidui“ sakė buvęs ilgametis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas profesorius Vidmantas Jankauskas, privatizuojant bendrovę „Lietuvos dujos“ su „Gazpromu“ buvo sutarta, kad šis garantuoja dujų tiekimą iki 2015 metų, be to, numatyta galimybė padidinti dujų importo apimtis iki 6-7 mlrd. m3.
Tačiau yra dvi problemos. Pirmoji - dabartinių Lietuvos dujų tiekimo tinklų, per kuriuos tiekiamos dujos dar ir Rusijos Kaliningrado sričiai, pajėgumai yra nepakankami, kad atlaikytų papildomą apkrovą beveik dvigubai padidėjus dujų tiekimo apimtims. Tam, kad dujotiekių pralaidumas būtų padidintas, reikia į juos investuoti maždaug milijardą litų, tačiau kol kas negirdėti, kad Vyriausybė būtų ėmusis kokių nors žingsnių šia kryptimi, nors tokia būtinybė konstatuota dar pernai lapkritį vykusiame jungtiniame Seimo Europos reikalų, Užsienio reikalų ir Ekonomikos komitetų posėdyje.
Antroji problema - dėl taip smarkiai padidėsiančių dujų pirkimo apimčių su „Gazpromu“ reikia derėtis jau šiandien, kad iki lapkričio mėnesio būtų pasiektas susitarimas. Bet Vyriausybė, užsiėmusi Seimo rinkimais, arba neturi laiko, arba nemato reikalo tuo užsiimti, tikėdamasi šį galvos skausmą permesti ant būsimosios, po rinkimų sudarytos Vyriausybės pečių.
Elektra brangs dvigubai
Tai dar ne viskas: derėtis reikia ne tik dėl gerokai didesnių dujų pirkimo apimčių - derėtis reikia ir dėl elektros energijos importo, nes lig šiol Lietuva kasmet dalį jai reikalingos energijos importuodavo. Didžiausias elektros energijos importuotojas į Lietuvą iki šiol būdavo Rusija, pavyzdžiui, šiemet ten ketinama įsigyti iki 1,25 TWh energijos. Nedidelis kiekis energijos dar yra perkamas Latvijoje (vandeningu metų laiku, kai visa galia dirba Rygos HES) ir, nutiesus kabelį į Švediją, Skandinavijoje. Elektros importas būdavo kompensuojamas pigios elektros iš Ignalinos AE eksportu. Bet nuo 2010-ųjų padėtis keisis - Ignalinos AE bus uždaryta, tad importo apimtys, kaip prognozuojama, turėtų gerokai sumažėti -nuo 1,42 iki 0,8 TWh.
Keisis ir šalys, iš kurių elektra importuojama: Rusija, kurioje prognozuojamas elektros suvartojimo didėjimas ir generavimo pajėgumų stygius, manoma, galės parduoti tik apie 0,2 TWh (t.y. šešis kartus mažiau nei dabar), tuo tarpu turėtų išaugti elektros importas iš Skandinavijos - nuo dabartinių 0,06 iki 0,43 TWh.
„Veidą“ konsultavę specialistai perspėja, kad ketinimai pirkti tiek daug elektros iš Skandinavijos gali būti pernelyg optimistiniai: jų teigimu, realiai iš skandinavų galima tikėtis gauti tik apie 0,1 TWh, esant ypatingoms aplinkybėms - gal iki 0,3 TWh. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad skandinaviška elektra, gaminama daugiausia hidroelektrinėse, pigi būna tik lietingu metų laiku, bet ne žiemą, kai Lietuvai labiausiai reikia elektros energijos. Dar kažkiek energijos galėtų patiekti latviai, neseniai paleidę naują 400 MW galios šiluminę elektrinę ir statantys antrą tokios pat galios generatorių.
Tiesa, galima tikėtis, kad prasidėjus ekonomikos nuosmukiui ir pakilus elektros kainoms gyventojai bei pramonė ims labiau taupyti ir elektros energijos poreikis šalyje 2010-aisiais bus bent 1 TWh mažesnis, nei prognozuojama (ypač jei gamta pasigailės ir pasiųs šiltą žiemą), tačiau tikimybė, kad Lietuva 2010-ųjų sausio-vasario mėnesį energijos pristigs, yra labai didelė. Aišku, buitiniai vartotojai to nepajaus, tačiau verslui (ypač toms įmonėms, kurios neturi savų elektrinių), teks pereiti prie energetinės bado dietos.
Svarbiausia - uždarius pigią energiją tiekiančią Ignalinos AE (iš jos šiuo metu energija perkama už 6,8 ct KWh) elektros energijos kaina neabejotinai pakils daugiau nei dvigubai, nes IAE pakeisiančių Elektrėnų gaminamos energijos savikaina, esant dabartinėms dujų kainoms, siekia 27-36 ct/KWh. Pridėjus prie energijos savikainos 21 ct/KWh už perdavimą ir skirstymą, pridėjus 8 ct/KWH taršos mokesčio, pridėjus dar 3 ct/KWh kainos prieaugio dėl Kruonio HAE atskyrimo ir numatomo skirstymo bei perdavimo kainų didinimo, už vieną KWh elektros energijos 2010-aisiais teks mokėti mažiausiai 59 centus (dabartinė kaina - 33 ct/KWh su PVM buitiniams vartotojams; verslo įmonės moka brangiau).
