Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose. Už taiką agituojantis kandidatas socialiniuose tinkluose paskelbė, jog Rusijos rinkimų komisijos grupė, patikrinusi pirmuosius 60 tūkst. sausio 31 dieną pateiktų parašų, pranešė išbrokavusi 15 proc. jų. Rusijos piliečiai atidavė savo parašus tam, kad Boriso Nadeždino vardas atsirastų rinkiminiame lapelyje, tačiau panašu, kad to nebus.
Kremliaus noras vaizduoti demokratiją
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, tokie Kremliaus veiksmai yra noras pavaizduoti, kad demokratija Rusijoje egzistuoja, bet kartu ir strategiškai stebėti politikus, besisukančius Kremliaus sferoje.
„Čia yra dviejų krypčių eismas, taip galime pavadinti. Taip, viena vertus yra kažkiek vaidinama demokratijos, kad kandidatai galėtų kelti savo kandidatūrą. Arba kai kurie iš jų, kurie yra susiję su Kremliumi, galėtų sukurti tokias aplinkybes, kurios leistų gyventojams turėti iliuziją, tarsi yra kažkoks pasirinkimas, kad galėtų sumažinti psichologinę įtampą, kuri, be abejo, kaupiasi.
Iš kitos pusės, yra labai atidžiai stebima, ar tokie kandidatai negauna per daug palaikymo ir per daug populiarumo, nes gali jiems kilti noras vaidinti savarankiškais, galbūt gali pasijausti, kad jie iš tikrųjų gali padaryti kažkokį tai pokytį“, – tv3.lt sakė politologas.
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį į pernai vasarą kilusį „Wagner“ grupuotės sukilimą. T. Janeliūno teigimu, grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas pajuto pernelyg didelį savarankiškumo jausmą, tad Kremlius siekdamas nekartoti praeities klaidų, atsirenka kandidatus.
Rinkimus vaidina ne tik Rusija
Rytų Europos studijų centro direktoriaus, politologo Lino Kojalos teigimu, tiek Rusijai, tiek kitoms demokratiją bandančioms pavaizduoti šalims rinkimų reikia.
„Rinkimus vaidina ne vien Rusija, vaizduoja ir kitos šalys kurios nėra demokratinės. Jos rengia rinkiminį ciklą, tam, kad pasiektų keletą tikslų. Visų pirma, bandoma legitimizuoti sistemą ir pasakyti, jog piliečiai gali rinktis, vyksta rinkiminiai procesai ir tai užtikrina, kad valdžia turi tautos mandatą“, – tv3.lt sakė L. Kojala.
Politologas pabrėžia, jog rinkimai yra ir tam tikras galios demonstravimas, kuriuo siekiama atimti bet kokią alternatyvą iš rinkėjų.
„Jie siekia aiškiai parodyti, kad realiai jokios alternatyvos susikurti šioje sistemoje nėra, jos nebus. Kitaip tariant, tie kandidatai, kurie turi potencialą, jie dažniausiai yra atstumiami, vietoje jų yra pasirenkami, galbūt tie politikai, kurie neturi realių galimybių surinkti didesnį balsų skaičių“, – teigia L. Kojala.
Kiek dar bus vaidinami rinkimai?
Tačiau klausimas, kiek Rusija gali vaidinti rinkimus ir kelti rinkiminius plakatus, nepalieka abejingų – tai ji darys toliau. Ekspertai sutinka, jog rinkimai yra pernelyg geras būdas legitimizuoti valdžią ir atsirinkti tuos, kurie tinka režimui.
„Rinkimai gali būti normali praktika, nors visi supranta, kad tai yra absoliuti apgavystė ir niekas ten rimtai nekonkuruoja. Bet tai daro įspūdį, kad laikomasi kažkokių įstatymų“, – priduria T. Janeliūnas.
Ilgalaikiškumą gali patvirtinti ekspertų hipotezės, jog Rusijos konstitucija vėl bus pakeista tam, kad V. Putinas galėtų kandidatuoti dar ateinančius dešimtmečius. Šiuo metu Rusijos režimo lyderis gali būti išrinktas ir eiti pareigas iki 2036 m. tai yra – dar dvi kadencijas.
Bet, T. Janeliūno teigimu, V. Putino prezidento postas situacijos Lietuvoje neturėtų keisti.
„Tai yra grynai vidinei publikai surengtas spektaklis. Tai nieko nekeičia, turėsime tokį rezultatą, kokį sugalvos Putinas, kad jam reikia turėti. Niekas čia Lietuvoje neabejoja, kad Putinas toliau vadovaus, toliau bandys išlaikyti autoritetą ir valdžią rankose. Čia yra labai minimalus procedūrinis žingsnis. Iš esmės tai nekeičia nei mūsų baimių, nei saugumo padėties. Tai yra Rusijos vidaus politikos procedūrinis veiksmas“, – pasakojo ekspertas.
Kita vertus Linas Kojala mano, kad ateinantys V. Putino prezidentūros metai gali reikšti dideles pasekmes Rusijoje. Tai yra, dar vieną dalinę mobilizaciją, kuri šalyje buvo vertinama neigiamai ir susilaukė daug kritikos.
„Putinas vengia skelbti antrąją dalinę mobilizaciją, puikiai suvokdamas, kad praeita dalinė mobilizacija, kurią jis paskelbė praeitais metais sulaukė nemažai kritikos ir tuo metu jo reitingas nemažai smuko net ir Rusijos kontekste“,– pridūrė politologas.
Putino populiarumas
Nepaisant to, jog opozicijos lyderį Aleksejų Navalną įkalino, o B. Nadeždino kandidatūrą atmetė – Vladimiras Putinas vis dar siekia reitingų viršūnių ir tautos pripažinimo. Linas Kojala aiškina, kad yra plona linija tarp visuomenės palaikymo ir tam tikro sukilimo.
„Jausdamas jei visuomenės palaikymas kristų, jei tas naratyvas, skleidžiamas visais kanalais neįtikintų, tuomet, be abejo, pati tema būtų trapi. Net elito tarpe atsirastų abejonių, kad dabartinis vadas nebekontroliuoja situacijos ir neturi tokio palaikymo, kuris užtikrina tam tikrą socialinę ramybę. Kitaip tariant, nevyksta procesai, ne vien, kad režimas juos kontroliuoja, bet ir kad visuomenė nebeturi motyvacijos arba jėgų susitelkti, ir tokiu atveju, galbūt dairytųsi alternatyvų“, – teigia L. Kojala.
Putino laikais yra tas pats. Iš anksto žinoma, kad prezidentu bus paskelbtas Putinas. Kiek balsų jis gaus, seniai yra pranešęs Peskovas. Tad kiti kandidatai yra priemaiša „rinkimų“ žodžiui pateisinti. Kadangi rinkimų nebus, Putino teks nepripažinti prezidentu. Labai panašu, kad demokratinis pasaulis tai padarys.
