Technika turi hipnozinį poveikį mums. Kuo sudėtingesnis gyvenimas, tuo sunkiau būti laimingam.
Technika mūsų gyvenimą padarė patogesnį, bet taip pat atnešė ir daugelį psichologinių problemų, kurių nežinojo mūsų protėviai.
Daugelis psichologinių tyrinėjimų įrodė, kad žmogus labai lengvai tampa priklausomas nuo elektroninės technikos. Ypač beginkliai yra vaikai. Tai pastebima plika akimi: jūsų sūnus ar jūsų duktė grįžta namo iš mokyklos ir iškart puola prie televizoriaus, įsijungia bei žiūri viską iš eilės.
Živilė N. rašo: „Kai įsivedėme kabelinę televiziją, iš pradžių visi džiaugėmės: 45 kanalai, kokiam tik nori skoniui. Tačiau nuo to laiko televizorius pas mus praktiškai nebeišjungiamas. Staiga pajutau, kad nėra šeimos. Tai kažkokia baisi jėga, kuri įsiveržė į mūsų gyvenimą, sugriovė atmosferą. Mes dabar labai retai sėdamės kartu valgyti: visada atsiranda kokia nors „įdomi“ laida, kurią kas nors nori „pažiūrėti iki galo“. Todėl valgome ne keturiese, o trise arba net dviese. Atsirado įprotis pasidėti lėkštę sau ant kelių ir valgyti prieš televizorių.
Dabar dar nusipirkome ir kompiuterį, vaikams. Įsivedėme internetą. Irgi tarsi reikalingas dalykas. Bet dėl to bendravimui tarp mūsų, šeimos narių, laiko liko dar mažiau. Sūnus be perstojo žaidžia internete kažkokius žaidimus (jei nežiūri televizoriaus). Kreipiesi į jį – nieko negirdi! Dukters irgi neprisišauksi. O mobilusis telefonas? Sūnus, pavyzdžiui, išsiunčia per dieną po dešimt ar dvidešimt SMS. Sėdi ištisas valandas ir žaidžia su mobiliuoju: nieko negirdi.
Kartais man norisi paimti visus tuos televizorius, kompiuterius, mobiliuosius ir išmesti į šiukšlyną. Seniau mes visi drauge eidavome į teatrą, vaikščiojome parke. Visa tai išnyko. Ką daryti? Kaip išgelbėti šeimą?“
Živilė teisi, kada kalba apie pavojų. Elektroninė technika gali lengvai sugriauti jūsų šeimos atmosferą, jei nekontroliuosite jos panaudojimo. Nustatykite laiką, kiek naudojatės televizoriumi ir kompiuteriu.
Jei jūsų šeimoje daug bendraujama su technika, o ne vienas su kitu, tai reiškia, kad santykiuose yra kažkoks vakuumas. Kodėl jums neįdomu vienas su kitu? Kodėl vaikas nori televizoriaus, o ne jūsų? Gal jam mažai skyrėte dėmesio? Kaip ir narkotikai, elektronika tik iš pradžių sprendžia jūsų problemas, bet iš tiesų tai pabėgimo nuo savęs forma. Geriausia, jei jūsų šeimoje yra „valandos televizoriui“ (pavyzdžiui, šeštadienį vakare). Lygiai tas pats kompiuterio atžvilgiu. Negalima leisti ir sau, ir savo vaikams be tikslo klaidžioti internete. Sėdant prie kompiuterio, reikia visada aiškiai žinoti, ką būtent reikia surasti internete.
Esama bendravimo su televizoriumi, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu kultūros. Tik tokiu atveju elektroninė technika gali atnešti jums naudą. Nusipirkite televizijos programą ir iš anksto atsirinkite tai, kas jus domina. Kas įdomu jūsų vaikui (pasitarkite su juo, ką jis norėtų pažiūrėti).
Tas pats ir dėl kompiuterio bei mobiliojo telefono. Turite uždrausti vaikui nekontroliuojamam klaidžioti internete, valandų valandas keistis beprasmiškomis žinutėmis su kitais vaikais.
Jei vyras jus išmainė į televizorių, pamėginkite su juo pasikalbėti atvirai šia tema: pasakykite tiesiai, kad jums „skaudu“, kad jaučiate vienatvę, kada jis „bendrauja su technika“, o ne su jumis (vyrai vertina tokį atvirumą). Siūlykite dažniau vaikščioti kartu: ne namuose vyras jums labiau priklausys. Tegul tradicija taps bendras ėjimas į kiną, svečius, muziejus, valgymas kavinėje. Jei vyras pernelyg daug laiko praleidžia su technika, susimąstykite apie savo santykius (kodėl jam nuobodu su jumis?). Jei vyras nesigula drauge su jumis, o „stirkso prie televizoriaus“ (arba klaidžioja internete) – tai ženklas, kad turite problemų dėl sekso. Tam, kad jis gultųsi drauge su jumis, pažadinkite jo instinktą: duokite jam ženklą, kad laukiate intymaus artumo (prisiglauskite prie jo prieš guldamasi arba net pasakykite „eime su manimi“).
Jei turite panašių, kaip Živilė, problemų, atlikite eksperimentą. Pamėginkite neįsijungti televizoriaus, vaizdo grotuvo, kompiuterio, mobilaus telefono bent savaitę. Tik šia tema reikia pasišnekėti su šeimos nariais, tame tarpe ir su vaikais. Gauti jų sutikimą, paaiškinti savo motyvus. Dar paprasčiau – išvažiuoti ilsėtis į tas vietas, kur nėra elektros ir mobilaus ryšio linijos.
Daiva G. ilsėjosi praeitą vasarą Karpatuose. Trys savaitės, praleistos kalnų stovykloje, taip suartino šeimos narius, kad jie rimtai nusprendė pakeisti gyvenimo būdą. Pasirodė, kad be televizoriaus bei kompiuterio dar esama ir kitų užsiėmimų: kelionės, žygiai, bendras skaitymas, muziejų lankymas. Niekada dar jie nebuvo tokie artimi ir draugiški, kaip Karpatuose! Grįžę į Vilnių, jie pirmąkart drauge nuėjo pasižiūrėti parodos, paskui užėjo į kavinę. Kitą savaitgalį jie aplankė istorijos muziejų. Ėmė dažniau išvažiuoti į gamtą.
Nebūtina visiškai atsisakyti civilizacijos pasiekimų. Svarbu išsaugoti pojūtį, kad ne jie jus, o jūs juos valdote. Jokiu būdu jie neturi užimti pagrindinės vietos jūsų ir jūsų šeimos gyvenime!
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
