Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas. Užkrečiamųjų ligų specialistai stebi nerimą keliančią situaciją – vien per pirmąjį šių metų mėnesį sergančiųjų kokliušu registruota beveik tiek pat, kiek iš viso per praėjusius metus.
Specialistų teigimu, tai – dėsningas skiepijimo apimčių mažėjimo rezultatas.
Vis dėlto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) kasmetinėje sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje apžvalgoje pateikiami štai tokie skaičiai. 2018 m. Lietuvoje registruoti 27 kokliušo ligos atvejai (0,9 atv./100 tūkst. gyv.), 2017 m. – 21 kokliušo atvejis (0,7 atv./100 tūkst. gyv.). Iš visų susirgusių – 7 asmenys buvo hospitalizuoti.
Stebina faktas, kad, analizuojant 2018 m. sergamumo kokliušu duomenis pagal skiepijimo būklę, didžiąją dalį sergančiųjų sudarė asmenys, kurie buvo skiepyti trimis ir daugiau vakcinos dozėmis – tai sudarė 44,4 proc.
Tarp susirgusiųjų visiškai neskiepyti nuo kokliušo infekcijos buvo 33,3 proc. Po vienodą dalį (11,1 proc.) sergančiųjų sudarė asmenys, kurie skiepyti, bet dozių skaičius nežinomas ir asmenys, kurių vakcinacijos būklė nežinoma.
Tiesa, 2019 m. susirgusiųjų kokliušu paskiepytų asmenų dalis sudarė mažesnę dalį – 38 proc., kai neskiepyti – 54 proc. 4 proc. atvejų vakcinacijos būklė buvo nežinoma, tiek pat sirgusiųjų buvo nepilnai skiepyti (gavę tik 1 vakcinos dozę). Iš viso pernai kokliušu susirgo 26 asmenys.
Pirmąjį šių metų mėnesį dėl kokliušo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, 13 iš susirgusių 22 vaikų buvo neskiepyti.
Paklaustas, kaip taip gali būti, kad ir paskiepytas vaikas vis dėlto suserga kokliušu, gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis atkreipė dėmesį į kelis aspektus.
„Yra bendra taisyklė kalbant apie negyvas (difterijos, stabligės, kokliušo) vakcinas – jas įskiepijus imunitetas visam gyvenimui nesusidaro. Taip ir po kokliušo skiepo nuo ligos apsisaugoma tik 5–7, daugiausiai – 10 metų.
Taigi, skaičiuojame, jei septynmetis kokliušo vakcina paskutinį kartą buvo paskiepytas prieš mokyklą, tai pridėkime 5 metus ir 12–13 m. bus tas laikas, kai imunitetas silpsta. Tad vaikas kaip ir yra skiepytas, bet gali susirgti“, – aiškino gydytojas.
Pasiteiravus, kas lemia, kad du tokio paties amžiaus vaikai, (vienas skiepytas, kitas – ne) ėmė ir susirgo, V. Usonis pabrėžė, kad reikėtų vertinti ne vieną veiksnį.
„Čia yra labai daug dalykų, reikėtų analizuoti konkrečius atvejus. Vienas dalykas, buvo skiepyta ar ne. Jei ne, tai daugiau apie skiepus nekalbam. Instrumentas negali veikti, jei jis guli spintoje.
Kitas dalykas, ar vaikas tikrai susirgo kokliušu. Šios ligos diagnostika yra gana sudėtinga. Pagrindinė kokliušo klinika – priepuolinio pobūdžio kosulys, kai po triukšmingo įkvėpimo būna nuo kelių iki keliolikos kosulio bangų. Tačiau tokį kosulį gali sukelti labai daug veiksnių. Be to, kokliušo diagnozei patvirtinti reikia atlikti laboratorinius tyrimus, kurie yra gana sudėtingi ir brangūs“, – dėstė profesorius.
Vakcina skirta vidutiniam žmogui
Kartu gydytojas paaiškino, kad vakcinos yra gaminamos vidutiniškam žmogui, tad kiekvienu atveju ji gali suveikti skirtingai.
„Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos reikalavimus, yra numatyta, kad vakcina turėtų tikti apie 90 proc. žmonių. Tačiau kas iš mūsų yra tas vidutinis žmogus? O vakcina pagaminta jam, tai reiškia, kad kažkam ji nesuveikia, kaip turėtų. Kažkam ji gali būti per stipri, tada atsiras pašalinių reiškinių“, – sakė V. Usonis.
Tačiau, jo teigimu, net jei taip atsitinka, tam yra paaiškinimų ir tai savaime nėra įrodymas, kad vakcinos yra visiškai neveiksmingos.
„Dabar yra skiepijama naujos kartos kokliušo vakcina. Išties dabar turimos vakcinos yra pakankamai veiksmingos, bet ne tiek, kiek mes norėtume. Kaip minėta, dabartinė skiepo trukmė netenkina pasaulio. Yra dirbama kuriant naujos kartos vakcinas, tačiau tai yra sudėtingas dalykas. Bet jei 80 proc. visuomenės apsaugome nuo ligos, tai jau yra geras rezultatas. Niekada nekalbėjome, kad vakcinos yra 100 proc. veiksmingos“, – kalbėjo infektologas.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo klastingo kokliušo viruso, reikia ne tik paskiepyti jį patį, bet ir vakcinavimu pasirūpinti jį supantiems suaugusiesiems.
„Todėl ne tik tėvai, planuojantys jais tapti, seneliai, bet visi tie, kurie turi kontaktą su vaikais, turėtų kas dešimt metų pakartoti vakciną. Tai yra būtina norint apsaugoti savo ir aplinkinių vaikus. Kokliušo priepuolis tikrai nėra maloniausias dalykas, su tuo nenorėtų susidurti nė vienas tėvas. Tuomet tiesiog matoma, kaip vaikas dūsta nuo to kosulio ir, atrodo, kad nieko negali padaryti, tik pakelti galvutę“, – portalui sakė ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Ramina dėl tymų scenarijaus
Pašnekovas priminė, kad mirštamumas nuo kokliušo siekia apie 3 proc., t. y. panašiai kaip ir šiuo metu plintančio naujojo koronaviruso.
„Skirtumas tik tas, kad nuo kokliušo turime skiepus. Galima sakyti, kad turime panašią situaciją kaip ir su tymais – ši liga jau gydytojų buvo užmiršta. Jei anksčiau ir susirgdavo koks skiepytas, bet silpnesnio imuniteto vaikas, prasirgdavo lengvesne forma. Juo labiau nebūdavo tiek neskiepytų vaikų, kurie galėtų apkrėsti tuos turinčius silpnesnį imunitetą“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Paklaustas, ar gali kilti toks protrūkis kaip buvo tymų atveju, ULAC vadovas tikino, kad kol kas gretinti situacijos nereikėtų, tačiau ir pro pirštus į ją žiūrėti nereikėtų. „Situacija gana įtempta. Tokio didelio augimo būti neturėtų, nes 92 proc. vaikų yra skiepijami, bet likusieji nepaskiepyti gali atnešti daug bėdos. Juo labiau, kaip minėjau, labai svarbu, kad pasiskiepytų ir suaugusieji.
Yra įrodyta tarp suaugusiųjų, kurie kosti ilgiau nei dvi savaites, apie 20 proc. atvejų tai gali būti dėl kokliušo. Nors tai praeina savaime, tai ypač bus pavojinga kitiems, kurie turi silpną imunitetą, ypač mažiems vaikams. Taigi čia reikia vadinamojo kokono imuniteto, ne tik visos visuomenės, bet ir kad artimiausioje aplinkoje aplink tą vaiką būtų saugu“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Vis dėlto, jei vaikai skiepijami valstybės lėšomis, suaugusiesiems vakcina reikės pasirūpinti patiems.
Kodėl liga klastinga?
Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Nors mikroorganizmas ir nepatenka į kraujotaką, tačiau labai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Labiausiai sergamumas kokliušu išauga rudenį ir žiemą. Pasak specialistų, šia infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai vaikai. Pats būdingiausias kokliušo požymis yra priepuolinis, spazminis kosulys.
Ligos pradžia būna lengva, atsiranda nedidelė sloga, temperatūra, retas kosulys. Tai gali trukti apie dvi savaites, vėliau vystosi stipresnė eiga. Pasak gydytojų, ši infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, ypač dėl galimų komplikacijų – pneumonijos ar encefalito. Be to, stiprus kosulys gali pereiti ir į dusulį.
Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Pagal vaikų profilaktinių ligų kalendorių pirmąją vakciną nuo kokliušo kūdikis gauna nuo dviejų mėnesių. Pasak specialistų, tam, kad susidarytų pilnas imunitetas reikalingos mažiausiai trys vakcinos dozės.
