Seimas šiandien nepritarė Vytauto Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų. Prezidentas apgailestauja dėl tokio Seimo sprendimo.
Už V. Greičiaus atleidimą iš šio posto balsavo 39, prieš – 39 parlamentarai, susilaikė – 22.
Seimas, pritaręs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymui, ketino balsuoti slaptai, tačiau, nepatvirtinus balsavimo biuletenio (už – 55, prieš – 52, susilaikė 7), nusprendė dėl V. Greičiaus atleidimo balsuoti atvirai.
Prieš porą savaičių Seimui ženklia balsų persvara nepritarus prezidento Valdo Adamkaus teikimui atleisti V. Greičių iš AT pirmininko pareigų, šalies vadovas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo iš naujo įteikė Seimui svarstyti V. Greičiaus atleidimą.
Prezidentas apgailestauja
Šalies vadovo išplatinatame pranešime apgailestaujama, kad Seimo nariai neatsižvelgė į jo pateiktus motyvus atleidžiant iš pareigų AT pirmininką.
Pasak V. Adamkaus, Seimo sprendimas antrą kartą neatleisti V.Greičiaus iš AT vadovo posto yra teisinė ir politinė aklavietė.
Šalies vadovas apgailestauja, kad po susitikimo su Seimo frakcijų vadovais nebuvo atsižvelgta į jo motyvus, kuriuos jis išdėstė teikdamas atleisti iš pareigų AT pirmininką ir pridūrė, kad išeities iš tokio padėties teks ieškoti bendromis pastangomis.
V. Adamkaus nuomone, šios aklavietės priežastis – Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų procedūrų nesilaikymas.
„Gyvenime pasitaiko visko“
Kaip po balsavimo portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, dar yra laiko nuspręsti, ką reiks daryti toliau. „Dabar sėdėsim ir galvosim, laiko turim iki rugsėjo 10 dienos“, - sakė politikas.
Tiesa, praeitą savaitę paklaustas, kas bus, jei Seimas vėl atmes prezidento dekretą, Č. Juršėnas patikino, jog „bus liūdna“. „Kas bus po to – skaičiuosim, o dabar galite pasakyti, kad bus liūdna“, - tada portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo pirmininkas.
Pasak Č. Juršėno, V. Greičius AT pirmininko įgaliojimų neturi, taip pat neaišku, kas jį pakeis šiame poste. „Negaliu pasakyti, kadangi jis neatleistas, formalaus pakeitimo negali būti“, - pirmadienį teigė Seimo pirmininkas.
Č. Juršėnas vylėsi, kad toks Seimo sprendimas nesutrukdys AT darbui. „Pagal įstatymą skyriai yra gana savarankiški. Aukščiausias teismas nenustos dirbęs. Dirbs baudžiamųjų ir civilinių bylų skyriai. Na, keblumų bus, bet ką padarysi. Gyvenime visko pasitaiko“, - sakė Č. Juršėnas.
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė Tėvynės sąjungos frakcijos narys Jurgis Razma, V. Greičius AT pirmininko pareigas eis toliau. „Jį (AT pirmininką - aut.) priima ir atleidžia tik Seimas. Niekas kitas“, - tikino J. Razma.
Pasak jo, Konstitucija kitokio būdo, kuriuo būtų atleidžiamas AT pirmininkas, nenumato.
Dar nenuspręsta, kaip elgsis prezidentas
Prezidento patarėjas vidaus politikos reikalais Lauras Bielinis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad dar nėra nuspręsta, kokios pozicijos laikysis šalies vadovas, Seimui du kartus nepritarus V. Greičiaus atleidimui iš AT pareigų.
„Mes dar neapsisprendėme, reikėtų pasitarti ir tada priimti bendrą sprendimą“, - pirmadienį teigė L. Bielinis.
„Susiklostė tokia situacija, kad tiek Seime, tiek teisminiame pasaulyje gali kilti įvairios kolizijos, kurios labai sunkiai spręsis. AT pirmininkas Seimo tarsi paliktas savo pareigose, tačiau konstituciškai jis negali vykdyti visų funkcijų - pasirašinėti, šaukti kolegijas, joms vadovauti“, - kiek sutrikęs po balsavimo žurnalistams sakė L. Bielinis.
Anot jo, esant tokiai padėčiai gali sutrikti bylų nagrinėjimas AT, advokatai gali ginčyti V.Greičiaus parašą.
Paklaustas, ko imsis prezidentas, L.Bielinis negalėjo atsakyti, tik priminė, kad pirmadienį vakare V.Adamkus išvyksta į beveik dvi savaites užtruksiantį vizitą į Lotynų Ameriką.
V.Greičius nekomentavo
„Man teisėjo statusas neleidžia ką nors plačiau komentuoti, atleidimo iniciatyva priklauso prezidentui, jis inicijuoja AT pirmininko atleidimą pasibaigus kadencijai, o priima sprendimus mūsų parlamentas. O man kaip nors reikšti savo nuomonę šiuo klausimu kaip teisėjui yra neetiška“, - žurnalistams po Seimo sprendimo sakė V.Greičius.
Jis primygtinai vengė atsakyti į klausimus, ar toliau dirbs kaip teisėjas ar kaip AT pirmininkas.
V.Greičius sakė kol kas negalįs atsakyti į klausimą, ar gaus AT teisėjo atlyginimą ar AT pirmininko atlyginimą. Pasak jo, tai paaiškės tik tuomet, kai bus paskaičiuotas liepos mėnesio atlyginimas.
„Didžiulė jėga – bukaprotystės atkaklumas“
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, komentuodamas Seimo ryžtą neatleisti V. Greičiaus iš AT vadovo pareigų, savaitraščiui „Veidas“ rašė, kad „jei Seime ir vėl manys, kad gali balsuoti kaip nori, susidarys tokia padėtis, kurią Michailas Saltykovas-Ščedrinas savo nemirtingame veikale apie Judušką Golovliovą apibūdino taip: „Didžiulė jėga – bukaprotystės atkaklumas“.
Pasak E. Kūrio, teisinėje valstybėje Seimas turi laikytis Konstitucijos ir savo išleistų įstatymų.
Seimas pasielgti kitaip negali
Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, pristačiusi šalies vadovo teikimą atleisti V. Greičių, buvo sakiusi, jog kitaip Seimas pasielgti ir negalįs. Ji rėmėsi ankstesniu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad pasibaigus kadencijai AT pirmininko įgaliojimai nutrūktų, nors jis ir liktų pareigose, ir tvirtino, kad parlamentas nieko čia negalįs padaryti.
Į parlamentarų klausimą – ką darys prezidentas, jei Seimas visgi balsuos kitaip – patarėja atkirto, kad bet koks kitoks sprendimas būsiąs neteisėtas ir tai būsianti parlamento, o ne šalies vadovo problema.
Ji tada sklaidė įtarimus, jog V. Greičiaus kandidatūra kitai kadencijai nėra teikiama dėl to, kad jam dar prieš daugiau nei metus pavyko demaskuoti melavus prezidento patarėją. Nors V. Greičius tuomet įrodė laiku informavęs prezidentūrą apie abejotinos reputacijos teisėją, šalies vadovas buvo pareiškęs, jog nepasitiki V. Greičiumi.
A. Rauličkytė tikino, kad AT pirmininko keitimas tėra susijęs su noru įveikti teismų sistemos uždarumą ir vykdyti rotaciją. Parlamentarai panoro išklausyti V. Greičių.
Kai kuriuos Seimo narius papiktino prezidento patarėjos pareiškimas, kad parlamentas negalįs balsuoti kitaip.
............................
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnyje įtvirtinta, kad AT teisėjus bei jo pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. 115 straipsnyje taip pat įvardinti atvejai, kuriais Lietuvos Respublikos teismų teisėjai yra atleidžiami. Vienas iš jų – pasibaigus įgaliojimų laikui.
V. Greičiaus 9 metų kadencija šiame poste baigėsi praėjusį antradienį.
Konfliktas tarp kadenciją baigiančio AT vadovo ir prezidento iškilo dar 2006 metais, kai šalies vadovas pareiškė nepasitikįs AT pirmininku nei kaip pareigūnu, nei kaip žmogumi. V. Greičius viešai atsikirto, jog prezidentą suklaidino jo patarėjai. Nesutarimus sukėlė kadaise iš darbo policijoje už girtavimą išvyto ir į kitas skandalingas istorijas įsipainiojusio V. Margevičiaus paskyrimas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Vėliau paaiškėjo, kad V. Greičius buvo teisus ir išties laiku informavo prezidentūrą išdėstydamas savo poziciją ir argumentus.
