Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių.
„Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis. Ankstyvas pavasaris ir vėlyvas ruduo leidžia erkėms ilgiau būti aktyvioms. Lietuvoje erkių aktyvusis periodas prasideda nuo kovo ir trunka iki lapkričio vidurio ar gruodžio. Erkių aktyvumo pikai – pavasarį ir rudenį (gegužę – birželį ir rugpjūtį – rugsėjį)“, – sakė specialistė.
Pirmieji simptomai
A. Bartulienė pasakojo, kad erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų (įprastai užtrunka nuo savaitės iki dvejų), o jei užsikrėtėte gerdami pieną, inkubacinis periodas sutrumpėja iki 3–4 dienų. Primename, kad erkiniu encefalitu užsikrėsti galite ir vartodami nepasterizuotus pieno produktus, kadangi erkė galėjo užkratą perduoti ožkai ar karvei.
Gydytojos epidemiologės teigimu, pirmieji simptomai yra karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, bendras silpnumas. Kiek rečiau pasireiškia virškinimo sutrikimai, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai.
„Vėliau, kai virusas pasiekia smegenis, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando raumenų sustingimas, aukšta temperatūra“, – sakė A. Bartulienė.
Liekamieji reiškiniai – trečdaliui sirgusiųjų
Specialistė pasakojo, kad gydymo nuo erkinio encefalito – nėra. „Ligonis gydomas tik simptomiškai, vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra“, – pasakojo A. Bartulienė.
Persirgus erkiniu encefalitu, imunitetą šiai ligai įgyjate visam gyvenimui, tačiau gydymas kartais gali užtrukti ir keletą metų, o net trečdalis pacientų susiduria ir su liekamaisiais reiškiniais.
„Negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausos praradimas ar spengimas ausyse, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, rečiau – paralyžiai“, – sakė epidemiologė.
Baisiausia ligos pasekmė – mirtis. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc. NVSC duomenimis, šiais metais susirgimų erkiniu encefalitu dar neužfiksuota. 2020 metais patvirtinti 669 erkinio encefalito atvejai, iš kurių 3 buvo mirtini.
Pasak A. Bartulienės, didžiausias sergamumo rodiklis buvo užregistruotas Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. „Šia liga dažniau serga 45–64 metų amžiaus žmonės. Liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau pastebimi liekamieji ligos reiškiniai”, – sakė specialistė.
Veiksmingiausia apsauga – skiepai
A. Bartulienė sakė, kad veiksmingiausia profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis tikrai turėtų tie, kurie praleidžia daug laiko gamtoje – miškininkai, grybautojai, uogautojai, žygių miške mėgėjai. Skiepyti galima ir vaikus, sulaukusius 1–erių metų amžiaus.
„Visas kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi: Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.
Pagreitinta schema – šiltuoju metų laiku, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios“ , – aiškino epidemiologė.
Imunitetą palaikančią vakciną, priklausomai nuo amžiaus ir jos gamintojo, reikia gauti kas 3 arba 5 metus, o pirma erkinio encefalito revakcinacijos dozė skiriama praėjus trims metams po pirminio vakcinacijos kurso.
