Reklamos ir viešųjų ryšių specialistai bei ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiųmetė rinkiminė agitacija atrodo kūrybiškesnė ir aiškesnė, tačiau neišvengiama populistinių pažadų bei lozungų. Negalėdamos pasigirti gausiais biudžetais, politinės partijos ir pavieniai kandidatai, greičiausiai, visus išteklius reklamai mes prieš pat rinkimus.
Riboja biudžetai
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos narys, tarptautinės kompanijos „Creative Media Services Lietuva“ vadovas Saulius Šukaitis portalui balsas.lt aiškino dar negalįs išskirti kokių nors ryškesnių politinės reklamos ir rinkimų agitacijos pavyzdžių.
„Tai, ką mačiau, viskas koncentruojasi į klasikinę politinę reklamą. Partijos, nepaisant, kad čia yra savivaldos rinkimai, naudoja savo centrinių lyderių figūras, kurie nebūtinai pasirodys tose savivaldose“, – svarstė S. Šukaitis.
Specialistas kartu pastebi, kad partijos ir kandidatai šiems rinkimams išleidžia sąlyginai nedaug pinigų. Tradiciškai nedideli savivaldybių rinkimų biudžetai šiemet taip pat atsispindi politinės reklamos užsakymuose.
„Rinkimai nėra labai triukšmingi“, – konstatavo S. Šukaitis. „Tie, kurie turi mažai pinigų, jie išeis paskutinėmis savaitėmis prieš pat balsavimą,“ – prognozavo reklamos ekspertas.
Sostinė – ryškiausia
Europos lauko reklamos lyderės, kompanijos „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova pastebi didžiulį rinkiminės agitacijos antplūdį, ypač – Vilniuje. Pasak vadovės, vietos lauko reklamai dar yra, todėl neverta baimintis, kad politinė agitacija gali išstumti komercinę reklamą.
„Krenta į akis visų politinių partijų ir kandidatų kūrybiškumas. Planuojant kampanijas, žmonės ateina jau su tam tikromis kūrybinėmis idėjomis. Ne toks standartinis požiūris, kad iškabinau plakatą su partijos lyderiu ir to užtenka. Dabar norisi idėją pateikti kūrybiškiau“, – pasakojo Ž. Fomova.
Pašnekovė kartu pastebėjo, kad vis labiau įsiklausoma į pašnekovų nuomonę dėl estetinio apipavidalinimo, dizaino. „Estetiniu požiūriu daug dėmesio skiriama tiek spalvoms, tiek detalėms – patys užsakovai skiria tam daug dėmesio“, – užsakymus komentavo vadovė.
Aiškesni šūkiai
Marketingo ekspertas, konsultacijų bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas džiaugėsi, kad prieš šiuos rinkimus atsiranda kiek kitokios komunikacijos užuomazgos, negu, kad buvo per Seimo ar Europos Parlamento rinkimus.
„Politikų pažadai ir šūkiai yra kiek konkretesni ir kiek labiau susiję su piliečių realijomis, negu, kad būdavo anksčiau. Matomiausia ta reklama, kuri remiasi bendražmogiškomis vertybėmis, paprastomis ir aiškiomis argumento konstrukcijomis,“ – vardijo M. Lapinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad plakatuose beveik nebeliko nepažįstamų veidų ir bereikšmių lozungų – juos keičia spalvingesnės, išraiškingesnės nuotraukos, aiškiau ir suprantamiau suformuluotos mintys.
„Politika yra tam tikras teatras, politikai vaidina tam tikrus vaidmenis ir jie nori kuo paprasčiau ir aiškiau pateikti rinkėjams savo pasiūlymą. Tai, kad yra pradedama galvoti apie rinkėjus, o ne tik apie save – jau yra labai geras ženklas“, – tvirtino M. Lapinskas.
Populistiniai pažadai
Jau tradicija tapo prieš kiekvienus rinkimus spekuliuoti šildymo ir komunalinių paslaugų kainomis. Net ir šiuo metu valdžioje esantys politikai po rinkimų žada ženkliai sumažinti gyventojų išlaidas.
Tokius politikų pažadus populizmu vadina Energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. Pasak specialisto, žmonėms nepaaiškinama, kad net ir sumažintos kainos, vis tiek bus kompensuojamos iš mokesčių mokėtojų lėšų, tačiau tuomet biudžete lieka mažiau pinigų kitoms reikmėms.
„Tai – vienintelis realus ir greitai įgyvendinamas dalykas, kurį savivaldybės gali. O, kad perims ūkį, įsives biokuro katilus, tai čia – ilgas, ir ne taip greitai rezultatus duodantis procesas“, – aiškino V. Lukoševičius.
Pašnekovas pridūrė, kad ne savivaldybių kompetencijoje nustatyti energetikos išteklių kainas, kurias reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tiesos politikų pažaduose yra tik tiek, kad vietos valdžia perskirsto gyventojų sumokėtus mokesčius, kartais padengdama dalį komunalinių išlaidų, kartais investuodamos į infrastruktūrą.
