Depresija po atostogų gali užpulti bet ką. Ir nors darbdaviams tokia darbuotojų būsena atrodo niekai, daugelis firmų patiria realų nuostolį: buvę atostogautojai tampa išsiblaškiusiais, jie neprisiverčia atlikti įprastų užduočių, darbinė kasdienybė jiems rodosi pilka, o anksčiau mėgtas darbas tampa nepakeliama našta. Ypač jautrios natūros žmonės, linkę greitai apsispręsti, net ima domėtis naujo darbo paieškomis.
Liga – apsauginė reakcija
Kuo ilgesnės buvo atostogos, tuo sunkiau po to įsilieti į savo darbo grafiką. Atostogos – tai kitoks gyvenimo režimas, žmonės gyvena kitu tempu. Tai labai naudinga organizmui, bet kai grįžtama į darbą, tenka anksčiau keltis, stengtis daugiau suspėti.
Poatostoginio sindromo atsiradimui turi įtakos ir žmogaus požiūris į savo darbą - gydytojai sako, kad daug ryškiau depresija po atostogų pasireiškia tiems, kurie nėra patenkinti savo veikla: darbas jiems atrodo arba pernelyg rutininis, arba per daug atsakingas. Sunkiai įsijungia į darbo ritmą tie, kurie nekeisdami savo veiklos sferos, per ilgai užsibuvo tame pačiame darbe.
Iš tikrųjų grįžęs iš atostogų žmogus gali susirgti. Tai tokia apsauginė organizmo reakcija, klasikinis psichologinis metodas – pratęsti sau atostogas. Liga padeda perėjimą į supančią realybę pakelti ne taip aštriai ir skausmingai. Ir, nors žmogus vis tiek grįžta į buitinių rūpesčių apsuptį – puodai, replės, bet užtat nereikia eiti į darbą. Įprastai tokią ligos būseną atostogautojai vadina aklimatizacija, bet viskas juk apie tą patį – žmogus negali greitai persijungti iš vieno gyvenimo ritmo į kitą.
Kenčia ir vaikai
Pojūčiai, kuriuos patiria suaugę poatostoginio sindromo metu, panašūs į tuos, kuriuos jaučia vaikai, grįžę po atostogų į mokyklą. Kartais vaikams rugsėjo pirmosios rytas lieka vienu iš baisiausių gyvenimo prisiminimų, o per pirmą adaptacijos mokykloje mėnesį gali pasireikšti netikėti virškinimo sutrikimai ir migreniniai galvos skausmai. Tačiau vaikai, greičiau nei suaugę, pripranta prie neišvengiamos mokyklinės kasdienybės.
Psichologų nuomone, suaugę vyrai ir moterys taip pat skirtingai reaguoja į grįžimo iš atostogų į darbą laikotarpį. Moterims tai pavyksta lengviau: jų psichika lankstesnė, jos su malonumu eina į kontoras, norėdamos papasakoti draugams ir kolegoms apie savo kelionę.
Poatostoginis sindromas vargina ir darboholikus, ir tinginius. Pastariesiems, žinoma, grįžti į darbą sunkiau. Bet darboholikai nemoka atsipalaiduoti per atostogas ir įprastai dirbti pradeda nepailsėję. Susikaupęs nuovargis neleidžia jiems efektyviai susidoroti su užduotimis.
Saulė, šokolodas ir „šopingas“
Poatostoginio sindromo metu žmogus linkęs pervertinti negatyvius faktorius, todėl psichologai pataria imtis priemonių prieš depresiją. Pats paprasčiausias būdas kovoje su vangumu ir niurzgėjimu – vitaminai, saulės ir druskų vonios, rytinė mankšta. Taip pat gerai veikia kartusis šokoladas – jis padidina endorfinų – harmonų, nugalinčių stresą – lygį kraujyje. Tiesa, moterims šokoladą geriau keisti į apsipirkimą – pasivaikščiojimai po parduotuves taip pat padės atitrūkti nuo kasdienybės, o talija nenukentės.
Žinant savo ypatumus, galima skirti dvi-tris dienas tam, kad persiorientuotumėm iš vieno režimo į kitą - per tą laiką atostogautojas suspės iškrauti lagaminus ir priprasti prie oro. Tačiau iš karto planuoti naujas atostogas neprotinga, tai tik dar labiau atitrauks nuo užgriuvusių rūpesčių.
Gydytojai pataria skirti pirmas darbo dienas naujų horizontų ir perspektyvų apžvalgai. Toks patarimas ypač vertingas įtempto verslo žmonėms, kurie visad apkrauti darbais ir beveik neturi laisvo laiko. Prieš atostogas visi dirba, dažnai nieko nesuspėdami, o po atostogų tokios skubos nebėra, atsiranda laiko pažiūrėti į savo firmą kaip į vientisą sistemą, pagalvoti kaip optimizuoti darbą, paskirstyti įpareigojimus.
Ruošk roges vasarą
Geras kompanijos vadovas gali pasiekti, kad poatostoginė darbuotojų „niurzga“ neigiamai neveiktų darbo proceso. Esmė dirbančiojo charakteryje – dauguma iš tų, kuriems sunku grįžti iš atostogų, prieš jas puola dirbti ir per vieną dieną padaro tiek, kiek kitas per savaitę. Kiti žmonės, priešingai, prieš atostogas negali prisiversti net galvoti apie darbą, skaičiuoja kalendoriuje paskutines dienas iki išvykimo, bet grįžę su dvigubomis jėgomis kimba į darbą. Tokiu atveju efektyviai paskirstyti pareigas bus nesunku.
Specialistai pataria atvirai pasikalbėti su dirbančiuoju, paklausti jo, ar jis galės po atostogų pulti „krūtine prieš priešą“, bet darbuotojo pasirinkimas turi būti savanoriškas ir sąžiningas. Toks pokalbis turėtų įvykti iš anksto, o ne paskutinę dieną prieš atostogas. Testuojant būsimą darbuotoją, galima pateikti klausimą apie jo psichologinę reakciją po atostogų.
Beje, kiekvienas darbdavys gali sušvelninti savo darbuotojų poatostoginio vangumo būseną ir įkvėpti jiems norą dirbti, tereikia surengti įmonės vakarėlį ar iškylą į gamtą.
Neatostogaujantiems
Visada yra tokių, kurie neatostogavo seniai, ir tokių, kurie visai neatostogauja. Mūsų teisę į atostogas garantuoja teisėsauga, tad, kodėl ja kai kurie nepasinaudoja, atsakyti gali tik patys. Per menki atostoginiai, neleidžiantys kokybiškai ilsėtis? Nesibaigiantys darbai? Baimė prarasti savo pozicijas darbe? Savotiškas taupymo būdas? Pastovus poreikis įrodinėti, kad esi nepakeičiamas?... Deja, šiems žmonėms gresia neišnaudotų atostogų sindromo pasekmės. Tai gali būti širdies priepuolis, insultas, vėžiniai susirgimai ir kitos rimtos sveikatos problemos. Taip gyvendami nesame apsaugoti ir nuo lėtinio nuovargio sindromo, dar kartais vadinamo „verslininkų gripo“. Bandydami pralenkti laiką, nuolat skubame, bėgame, konkuruojame tarpusavyje. O kam? Aukojame sveikatą dėl pinigų, o vėliau juos mokame, kad ją susigrąžintume. Vis tiek galiausiai ateina diena, kai organizmas „sukyla“, ir esame priversti sustoti. Deja, kūnui jau būna padaryta milžiniška žala ir prireikia daug laiko bei pastangų jai atitaisyti.
Beja, rugpjūčio mėnesį mūsų Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria norima neleisti žmonėms dirbti be atostogų daugiau kaip dvejus metus.
