Praėjus savaitei po aviakatastrofos, kuomet Vilniuje, nepasiekęs oro uosto, sudužo krovininis lėktuvas, bene pagrindinis klausimas lieka dėl kokių priežasčių galėjo įvykti lėktuvo avarija.
Siekiant išsiaiškinti katastrofos priežastis, pirmiausia pradėta ieškoti lėktuvo juodųjų dėžių, kuriose yra fiksuojami skrydžio parametrai ir garsai iš pilotų kabinos – fiksuojami variklio garsai, signalizacija, įspėjimai bei tai, ką šneka pilotai.
Visgi, pasak Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) docento Domanto Bručo, aviacijos bendruomenėje jau kurį laiką kyla diskusijos ar reikėtų reglamentuoti reikalavimą pilotų kabinose įrengti stebėjimo kameras.
„Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA), kiek žinau, svarsto įrašinėti ir vaizdą, ne tik garsą iš kabinos“, – žurnalistams teigė D. Bručas.
Visgi eksperto teigimu, diskutuojama, kad tokiu būdu būtų galima ne tik fiksuoti pilotų veiksmus kabinoje, bet ir matyti prietaisų lentą. O tai esą padėtų lengviau ištirti dėl kokių priežasčių galėjo įvykti lėktuvo incidentas.
„Gali būti, kad tarkime daviklis ar sensorius duoda vienus signalus, o pilotas galbūt to net nematė. Tai yra savirašis rodė, kad sensorius kažką užfiksavo, bet pilotui tai nebuvo parodyta, galbūt buvo koks nors gedimas prietaisų lentos ir galbūt pilotas nematė to signalo“, – pavyzdį pateikė D. Bručas.
Mano, kad reikalavimas būtų perteklinis
Tiesa, kaip teigė D. Bručas, pilotai į siūlymus pilotų kabinose įrengti stebėjimo kameras žvelgia gana skeptiškai ir dažniausiai nepritaria tokiam siūlymui.
„Su vienais pilotais teko šnekėti, tai jie tam priešinasi: „ne ne ne, nereikia įrašinėti jokiais būdais vaizdo“. Nelabai suprantu kodėl, bet, žinot, kaip visada. Aš įsivaizduoju, kad bet koks fiksavimas yra tam tikras varžymas žmogaus“, – svarstė D. Bručas.
Tam pritarė ir 15 aviacijos pramonės atstovų vienijančios Civilinės aviacijos asociacijos (CAA) vadovė Orijana Mašalė, kuri teigė, kad tokia pilotų stebėjimo priemonė paprasčiausiai būtų perteklinė.
„Vaizdos kameros pilotų kabinoje būtų perteklinės ir keltų daug diskusijų apie pilotų ir kitų įgulų narių privatumą“, – žurnalistams komentavo O. Mašalė.
„Orlaivių juodosiose dėžėse yra įrašomi ne tik techniniai duomenys, bet ir visi įgulų pokalbiai, ir būtent šia informacija naudojamasi tiriant aviacinius incidentus. Aviacija garsėja savo saugumu ir viena to priežasčių – atvirumo kalbėti apie klaidas kultūra. Tam tarnauja daromi audio įrašai. Kitos industrijos, pavyzdžiui, medicina, perima iš aviacijos čia sukurtus atvirumo ir kalbėjimo apie klaidas principus bei kultūrą“, – prideda ji.
Be to, anot CAA vadovės, remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, 2023 m. pasaulyje nebuvo nei vienos mirtinos reaktyvinio variklio lėktuvo avarijos.
O beveik iš 38 mln. užfiksuotų skrydžių, įvyko tik 30 incidentų.
„Todėl vaizdo įrašai vargu ar bepadėtų dar labiau sumažinti šiuos skaičius, jie tebūtų perteklinė privatumo ribojimo forma“, – teigė O. Mašalė.
Argumentuoja, jog tyrimai vyktų sparčiau ir tiksliau
Visgi D. Bručas mano, kad filmuoti pilotų kabinas būtų naudinga, kadangi juodoji dėžė negeba fiksuoti tam tikrų duomenų, kurie aviacinių incidentų metu padėtų geriau geriau, greičiau ir tiksliau išanalizuoti situacijas.
„Juodoji dėžė nerodo ką tas pilotas matė, ką rodė prietaisų lenta. Ir atitinkamai, tyrimo metu, tu negali pasakyti ar pilotas žinojo, kad buvo tokia bėda, kad, pavyzdžiui, aukštis, greitis krito. <...> Galbūt tiesiog buvo gedimas pačiame prietaise, kuris yra prietaisų lentoj ir jis nerodė to. Ir tai (pilotų kabinų stebėjimas – tv3.lt) leistų, vienareikšmiškai pasakyti, kad taip matė arba taip, nematė, tai, mano akimis, tai yra tik tai pliusai“, – argumentavo D. Bručas.
Be to, AGAI docentas prideda, kad dažnai vien tik su juodąja dėže pasakyti, kas vyko pilotų kabinoje incidento metu yra sunku.
„Taip, yra garsas, bet ką pilotas darė, ką jis matė, kokių veiksmų jis ėmėsi, ne visada gali pasakyti. Ar kaip iš tikrųjų pilotai tarpusavyje bendravo, nes bendravimas ne vien tik tai verbalinis, bet ir kitoks gali būti, tai labai sunku pasakyti“, – komentavo D. Bručas.
Lietuvoje nukrito DHL lėktuvas
Lapkričio 25 d. sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula, žuvo 48 metų Ispanijos pilietis. Dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Antrojo nukentėjusio ispano būklė yra sunki.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis buvo visiškai suniokotas. Krentantis lėktuvas kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis.
Iš nelaimės vietos evakuoti 13 žmonių, jų apgyvendinimu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė.
Pirminiais duomenimis, keliamos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos.
Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau, kaip nurodo prokuratūra, duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Teisingumo ministerija savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo. Orlaivio nuolaužose rastos ir paimtos juodosios dėžės, kurias tyrimui ketinama išsiųsti į užsienio laboratoriją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
