Pirmą kartą po 1979-ųjų Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja pasiųsti savo diplomatus į Iraną.
Ten po 30 metų pertraukos JAV planuoja įsteigti savo diplomatinę būstinę, praneša „The Guardian“.
Dienraščio teigimu, jau kitą mėnesį JAV ketina kreiptis dėl galimybės Teherane įkurti specialiųjų interesų atstovybę, kuri iš esmės atliktų JAV ambasados vaidmenį.
Tai leistų JAV pasiųsti į Teheraną savo diplomatus.
JAV Irane neturi savo diplomatinės būstinės nuo pat 1979 metų, kada Irano revoliucijos metu buvo nuniokota JAV ambasada.
JAV specialiųjų interesų atstovybė Irane būtų labai panaši į tą, kuri yra Havanoje (Kuba), ir atitiktų visas ambasados funkcijas. Nors JAV su Kuba nutraukė visus santykius 1961 metais, savo diplomatus ten sugrąžino 1977-aisiais.
JAV prezidento Georgo Busho administracijoje būta daug debatų dėl Irano. Viena vertus, viceprezidentas Dick Cheney mano, jog JAV turėtų laikytis karinės nuostatos dėl Irano branduolinių užmačių; antra vertus, valstybės departamentas sako, jog JAV su Iranu turėtų užmegzti diplomatinius santykius.
JAV valstybės departamentas dvejus metus ragino Baltuosius rūmus įtvirtinti diplomatinius santykius su Teheranu, tikindamas, jog toks JAV gestas nebūsiąs jokia Jungtinių Valstijų silpnumo apraiška.
Tiesa, demokratų kandidatas į prezidentus Barackas Obama irgi skatina tiesiogines derybas su Iranu.
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Iranas dar nėra gavęs oficialaus pakvietimo, tačiau, anot jo, tokie santykiai su JAV būtų „kažkas teisingo“.
„The Guardian“ sako, kad Jungtinės Valstijos turėtų pasitikėti ir britų atstovybe Teherane, taip pat kaip ir kitais ten esančiais diplomatais. Mat JAV personalas turėtų prieigą prie Irano studentų, disidentų ir kitų žmonių.
JAV ir Iranas išgyvena ganėtinai kritišką santykių laikotarpį. Pastaruoju metu susidarė įtampa tarp Irano ir Izraelio.
Iranas praeitą savaitę išbandė devynias vidutinio ir tolimojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti Izraelį ir JAV karines bazes. Reaguodama į tai JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pranešė Iranui, esą JAV pasiruošusios apginti savo sąjungininkus nuo galimo puolimo.
„Mes apginsime Amerikos ir mūsų sąjungininkų interesus“, - sakė C. Rice.
Iranas išbandė devynias raketas, tarp jų - didelio nuotolio raketą „Shabah 3“, galinčią nuskrieti 2 tūkstančius kilometrų.
Po to C. Rice pareiškė, jog tokie eksperimentai „rodo, kad Irano keliamas raketų atakos pavojus nėra išgalvotas“.
Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus senatorius Johnas McCainas iš karto po to pareiškė, jog Irano raketų bandymai tik patvirtina, kad būtina sukurti efektyvią JAV priešraketinės gynybos sistemą.
Po Teherane vykusių eksperimentų su bandomosiomis raketomis Prancūzijos energetikos giganto „Total“ vadovybė atsisakė investuoti į Iraną dėl pernelyg didelės rizikos.
Prancūzijos energetikos milžinė „Total“ turėjo planų pietiniuose Irano regionuose plėtoti naftos telkinius, tačiau kompanijos vadovas Christophe de Margerie „Financial Times“ tada patikino to nedarysiąs. „Šiandien mums būtų pernelyg rizikinga investuoti į Iraną, kadangi žmonės sakys, jog „Total“ dėl pinigų gali padaryti viską“, - „Financial Times“ teigė Prancūzijos energetikos kompanijos vadovas.
Analitikai pranašauja, kad toks Prancūzijos žingsnis suduos rimtą smūgį Irano energetikos pramonei.
