Tačiau keli objektai aiškūs jau dabar, visgi, medikų atstovų nesužavėjo tik krypčių aptarimas. Todėl, esą, jau dabar aišku, kas kels daugiausiai rūpesčių.
10 mėnesių ilgesnis gyvenimas
S. Skvernelis trumpai pristatydamas kiekvienos srities situaciją, įvardino ir kokių rezultatų tikimasi po reformos.
„Šiai dienai netenkina nei teikiamų paslaugų kokybė, nei lyderiavimas statistikoje pagal mirtingumo lygį. Tikimasi, kad po reformos ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, bus išsaugoma apie 350 gyvybių per metus, gyvenimo trukmė pailgės iki 10 mėnesių, trečdaliu sumažės savižudybių skaičius.
Dar vienas tikslas – trumpesnės eilės pas šeimos gydytojus, per pusę padidėję atlyginimai medicinos darbuotojams“, - sakė premjeras. Būtent šį tikslą savo kalbos pradžioje pakartojo ir sveikatos apsaugos ministras, kaip vieną iš pagrindinių šios srities problemų.
Keisis šeimos gydytojų darbas
A. Verygos teigimu, dalis reformos orientuota į šeimos gydytojų komandų didinimą, registracijos pas gydytojus tvarkos tobulinimą.
Jo teigimu, bus siekiama, kad šeimos gydytojai spręstų apie 80 proc. visų sveikatos problemų, o tam ketinama didinti šeimos gydytojų skaičių. Taip pat šeimos gydytojams ketinama mažinti administracinę naštą, apribojimus, kad jie galėtų daugiau problemų spręsti patys, nesiųsdami pacientų pas specialistus. „Siūlome nuimti dalį krūvio perduodant jį kitiems specialistams, pavyzdžiui, slaugytojams“, – sakė ministras.
A. Veryga sakė, kad šeimos gydytojai neberengs pažymų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai. Dalį šeimos gydytojų darbo krūvio planuojama perduoti slaugytojams išplečiant jų funkcijas ir atsakomybes bei suteikiant jiems daugiau savarankiškumo.
Pasak ministro, šeimos gydytojo komandą taip pat turėtų papildyti burnos higienos, gyvensenos medicinos specialistai. Šios priemonės turėtų nuo 15 dienų iki 7 dienų sutrumpinti laukimo eiles pas šeimos gydytojus ir nuo 40 dienų iki 30 dienų – eiles gauti specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kaip sakė A. Veryga, gydymo įstaigos vis daugiau paslaugų ima teikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, recepto galiojimo pratęsimas telefonu, plėtojamos mobiliosios paslaugos. Įgyvendinami pokyčiai leis sumažinti eiles ir pas gydytojus specialistus – kai kuriuos tyrimus ar vaistus paskirti savarankiškai galės patys šeimos gydytojai.
Ministro teigimu, anksčiau su profesinėmis sąjungomis jau buvo sutarti įsipareigojimai dėl medikų atlyginimų didinimo nuo šių metų gegužės 1 d. 20 proc. Anot jo, medikų darbo užmokesčio fondas šiemet padidintas beveik 100 mln. eurų, dar 20 mln. eurų siekiama rasti per papildomai apmokamas paslaugas.
Ketinama peržiūrėti ir paslaugų įkainius, taip siekiant didinti medikų darbo užmokestį.
Mažiausiai aiškumo regionams
Dar vos prieš kelis mėnesius Seime netilo regionų ligonių vadovų ir atstovų diskusijos dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkos. Visgi, tarp reformos naujovių, šis klausimas iš vis nebuvo paliestas. Tačiau nuskambėjo pažadas apie papildomas brigadas.
„Numatoma jau kitais metais turėti papildomai 20 greitosios medicinos pagalbos brigadų, kurios užtikrintų greitesnį gyventojų patekimą į specializuotas gydymo įstaigas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Jo teigimu, tai galėtų lemti mažesnį mirčių nuo infarkto ir insulto skaičių.
Ar tai bus tarsi atsvara pokyčiams regionuose, ar tik papildymas pajėgoms, liko neaišku. Visgi, kad planų keisti ligoninių tinklą neatsisakoma, po vakarykštės konferencijos ministras patvirtino naujienų agentūrai BNS.
„Tinklo pokyčiai bus, mes juos pristatysime, norime tinklą planuoti regiono lygiu, kad regionais būtų planuojamas paslaugų skaičius ir apimtys, ir greta lygiagrečiai su tuo bus ir greitosios pagalbos plėtra“, – teigė A. Veryga.
Jis žadėjo, kad konsoliduojant ligonines jų skaičius nemažės, bet keisis paslaugų asortimentas. Anot ministro, greitoji medicinos pagalba turėtų būti pasitelkiama, kad vienose įstaigose nelikus kokios nors paslaugos, žmonės būtų laiku ir tinkamai nugabenti į gydymo įstaigą, kur ta paslauga bus.
Kažkas vyks, kas – neaišku
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė portalui tv3.lt sakė, kad ministro pristatymas be konkrečių priemonių ir terminų, ne tik atrodo tuščias, bet ir įnešęs dezinformacijos. Pastaroji atsirado dėl darbo užmokesčio, esą, buvo tartasi konkrečiai dėl gydytojų ir slaugytojų, o gegužės 1-ąją įsigaliosianti tvarka neatitinka derybų objekto.
„Kalbant ir apie išsakytas mintis dėl eilių mažinimo, daug kas priklausys ne tik nuo pačio gydytojo aktyvumo keliant informaciją, bet ir pačios sistemos, kuri tikrai nežavėjo iki šiol.
Idėją, kad su pacientais dirbtų daugiau specialistų, be abejo galima palaikyti. Tik, kad iki šiol nebuvo to efektyvaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir kitais specialistais. Todėl vargu, ar tai nuims darbo krūvį nuo šeimos gydytojo“, - sakė A. Baublytė.
Jos teigimu, vienas iš didesnių sveikintinų dalykų – įvairių pažymų išdavimų nuėmimas šeimos gydytojams nuo pečių, taip pat ir ilgalaikių paslaugų sistema išplėtojimo, matant poreikį didinti lovų skaičių.
„Abejotina man ir dėl šeimos gydytojo komandos darbo, kadangi atskiruose miestuose trūksta gydytojų. Jau vien Vilniaus rajonas moka priedus gydytojams, kad tik šie nepabėgtų, Vilnius irgi patvirtino atlyginimų didinimą. Gydytojų iš kur reikės paimti?“, - svarstė profesinės sąjungos vadovė.
Jos teigimu, nėra detalizuota ligoninių tinklo pertvarka, aišku tik tiek, kad kažkas turėtų vykti, nes privalomos sveikatos fondas vargu ar bus pajėgus toliau finansuoti esamą tinklą, neoptimizavus paslaugų.
