Situacija išskirtinė
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per metus (nuo 2014 metų vasario 1 d. iki šių metų tos pačios datos) Lietuvoje 6,7 proc. sumažėjo pienininkystės ūkių. Tiesa, karvių per šį laikotarpį padaugėjo 0,8 proc. (bandas daugiausia didino stambesni ūkiai).
Pienininkystės ūkių mažėjimo tendencija stebima jau ne vienus metus. Tai, sakoma, normalus procesas: mažesni ūkiai traukiasi iš rinkos, stambesni – stambėja. Pastaruoju laiku situacija pieno ūkyje išskirtinė – ją paveikė ir Rusijos embargas, ir pieno perdirbėjų akibrokštai, ir pieno kvotų eros pabaiga.
Visa ši spekuliacinių ir objektyvių aplinkybių raizgalynė iš peties smogė pienininkystės ūkiams. Tad nemažai ir tvirčiau ant kojų stovėjusių ūkių pasidavė. Dar daugiau tokių, kurie kasdien svarsto: skambinti į gyvulių supirkimo įmonę ar dar palaukti.
Nemažai ūkininkų, atsikandę nūnai nuostolingos pieno gamybos (šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, vidutinė natūralaus pieno kaina sumažėjo daugiau kaip 37 proc.), norėtų arti ganyklas ir sėti javus. Tačiau virš jų pakibo žaliasis Damoklo kardas. Vienas iš vadinamųjų žalinimo reikalavimų draudžia liesti daugiametes (laikytas iki 5 m.) ganyklas ir pievas.
Naujose Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nurodyta, kad privaloma išlaikyti daugiamečių ganyklų ar pievų plotą (2012 m. deklaruotą ir pridėjus 2015 m. naujai deklaruotą), t. y. negalima arti ar keisti jo paskirties. Nepaklusus šiems reikalavimams, rizikuojama netekti dalies išmokų.
Atsisako pieno gamybos
Tokie Europos Komisijoje patvirtinti nurodymai, kaip įgyvendinti žalinimo taisykles, žemdirbiams atrodo absurdiški. „Gyvulininkystė darosi neperspektyvi. Kiek ūkininkai ateina į seniūniją konsultuotis dėl naujų reikalavimų, beveik visi bėdoja dėl pievų arimo. Daug jų atsisako pieno gamybos, nori verstis augalininkyste, todėl draudimas arti daugiametes pievas jiems nesuprantamas“, – ūkininkų nuotaikas perdavė Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos seniūnės pavaduotojas Saulius Sarcevičius.
Anot jo, per dešimtmetį seniūnijoje iš buvusių 600 pieno gamintojų liko vos apie 10, kurie laiko daugiau nei 3 karves. Taigi ir pievų bei ganyklų nebereikia.
Išmokos bus sunkiau pasiekiamos
Nerimas dėl išartų ištuštėjusių pievų ir ganyklų sklando ir tarp Biržų rajono ūkininkų. „Kai kas nori keisti ūkininkavimo kryptį, sėti javus. Bet dabar taip lengvai to nepadarys, nes gali sulaukti sankcijų“, – naujas sąlygas ne ūkininkų naudai vertino Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Zenonas Prašmantas.
Šiemet, anot jo, tiesioginės išmokos bus sunkiau pasiekiamos. Mat naujo finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų struktūra iš esmės skiriasi nuo ankstesnės. 2014 m. tiesioginę paramą sudarė dvi dalys: pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus. Nuo šiemet bus daugiau naujovių – išmokos bus sudarytos iš penkių dalių: pagrindinės, už pirmuosius hektarus, žalinimo, susietosios paramos ir išmokos, skirtos jaunajam ūkininkui. Kiekvieną dalį lydi tam tikri reikalavimai.
„ES nurodo išlaikyti žalius plotus, naujoji tvarka jau patvirtinta, tad nori nenori teks prisitaikyti“, – pokyčių nesitiki Biržų rajono ūkininkus vienijančios organizacijos vadovas.
Jis svarstė, kad ūkininkams galbūt nereikėtų blaškytis nuo vienos ūkininkavimo krypties prie kitos, nes ilgalaikio stabilumo nėra nei gyvulininkystėje, nei augalininkystėje: „Pieno kainos labai krito, todėl, suprantama, kad pieno gamintojai labai mėtosi. Bet situacija pasitaisys, todėl reikia gerai apgalvoti, ar parduoti karves. Geriausia, kai ūkis mišrus, tada vienos srities pelnas kompensuoja kitos nuostolius.“
Nusipirko ir apribojimus
Žalieji apribojimai gali sužlugdyti ne tik gyvulininkystės atsisakyti sumaniusiųjų planus. Į šiuos spąstus pakliuvo ir tie ūkininkai, kurie pastaraisiais metais pirko žemės augalininkystei plėtoti.
„Žmonės investavo pinigus, už hektarą pievos sumokėjo po 15 tūkstančių litų, o dabar negali arti ir sėti javų ar kitų kultūrų. Pasirodo, kad žemę nusipirko kartu su apribojimais. Niekas net nepagalvojo, kad bus draudžiama arti pievas“, – karsakiškiečių problemas dėstė S.Sarcevičius.
Pasak jo, Karsakiškio seniūnijoje yra daug aktyvių ūkininkų, kurie konkuruoja dėl žemės. Pasiūla mažesnė nei paklausa, todėl ir žemės kaina aukšta. O jei brangiai nusipirkus gabalėlį, negalima jo dirbti, investicijos eina perniek.
Susirūpinę ir tie, kurie ketina ateityje parduoti savo pievas. Jeigu jų neleis arti, o gyvulininkystei bus nepalankios sąlygos, žemę gali būti sunkiau parduoti.
Pievos masiškai ariamos?
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Karbauskas pripažino, kad ūkininkų nerimas pagrįstas. Jis pabrėžė, kad reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas ir ganyklas galioja dar nuo 2005 m. – beveik nuo stojimo į ES. Tačiau iki šiol į tai buvo žiūrėta laisviau.
O šiemet visose ES valstybėse įsigalioja žalinimo reikalavimai, kurių laikymasis turės įtakos beveik trečdaliui tiesioginių išmokų dydžio. Vienas šių reikalavimų – išlaikyti daugiametes pievas ir ganyklas.
A.Karbauskas nuramino, kad kol kas nereikėtų panikuoti: pirmiausia bus skaičiuojama, ar atitinkamas plotas daugiamečių pievų ar ganyklų bus išlaikytas Lietuvos mastu. Kaip jis bus apskaičiuojamas?
„Atspirtis – 2012 m. deklaruoti daugiamečiai plotai, prie kurių bus pridedami 2015 m. deklaruotos daugiametės pievos ir ganyklos. Jei paaiškės, kad šie plotai visoje Lietuvoje sumažėjo ne daugiau kaip 5 proc., tada niekam jokių problemų nekils, išmokos nebus niekam mažinamos. Bet jei nuo 2012 m. tokių plotų bus suarta daugiau kaip 5 proc., tada tiems, kurie suarė, teks juos atkurti“, – aiškino ŽŪM atstovas
Vadinasi, pirmiausia bus įvertinta, ar nenusižengta visos šalies mastu. Jei taip atsitiktų, žemdirbiams bus leista pasitaisyti. Pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių ganyklų arba pievų, jas privalės atkurti tame pačiame arba kitame plote iki kitų metų deklaravimo. Jei to nepadarys, rizikuos prarasti dalį išmokų. Daugiamečių pievų ir ganyklų plotai bus kasmet skaičiuojami po deklaravimo.
Ūkininkai prognozuoja, kad ir pernai, ir užpernai buvo suarta daug daugiamečių pievų, todėl jau šiemet pasipils pranešimai, įspėjantys, jog jas reikia atsėti. A.Karbauskas siūlė neburti iš kavos tirščių ir sulaukti deklaravimo duomenų, nors pripažino, kad nerimo yra. „Mus pasiekia prieštaringos žinios: vienur, sako, pievos masiškai ariamos, kitur – atkuriamos. Taigi gali būti, kad viskas išsilygins ir šiemet nereikės atsėti“, – sakė jis.
Gali prišaukti teismus
Dėl daugiamečių pievų ir kitų žalinimo reikalavimų ūkininkai dabar atakuoja ŽŪM specialistus. Susitikimuose su žemdirbiais ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis patarė elgtis protingai: „Jei yra gera derlinga žemė, tai ir arkite ją. Kai išarsime daugiau nei leista, tada ir žiūrėsime, kur galima būtų tą žalumą atkurti.“
Jis taip pat pastebėjo, kad draudimas arti pievas gali pasibaigti teismuose: „Jei ūkininkas nusipirko žemės, kurią pardavėjas deklaravo kaip daugiametes pievas, tačiau žemės pirkimą lydinčiuose dokumentuose nurodyta, kad tai yra ariama žemė, teisybės gali tekti ieškoti teisme.“
Kovoja su klimato kaita
A.Karbauskas pripažino, kad draudimas arti daugiametes pievas, ypač dabar, kai pieno gamintojai išgyvena krizę, yra per griežtas. Tačiau galimybių, kaip jį sušvelninti, sakė nematantis.
„Labai maža tikimybė, kad tokio reikalavimo būtų atsisakyta. Jis galioja visose šalyse. Mes turime suprasti, kad iš ES biudžeto gauname daug paramos, todėl norime ar ne, turime laikytis jų nustatytų sąlygų“, – samprotavo ŽŪM specialistas.
Taigi, kas duoda pinigus, tas rašo ir žaidimo taisykles. ES dokumentuose nurodyta, kad daugiamečių pievų išlaikymo tikslas – sumažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką ir taip kovoti su klimato kaita.
