Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) pasakojo, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai turi mažametį vaiką, kuris nėra vedamas į darželį.
Taigi jis kiekvieną dieną nuo maždaug 7.30 iki 21 val. dūksta namuose keldamas baisų triukšmą. T. y. rėkauja, žviegia, bėgioja, daužosi, šokinėja, mėto daiktus ir pan.
Galiausiai moteris neapsikentusi iš buto išsikėlė ir jį išnuomojo, tačiau šiemet jau treti nuomininkai, nesulaukę, kol pasibaigs nuomos sutartis, iš buto išsikraustė tiesiog dėl triukšmo.
Akvilina vardijo, kad į butą kvietė ir policiją, ir vaikų teises, bet niekas nepadėjo, kadangi triukšmaujama dienos metu, to normaliai išmatuoti triukšmo esą neišeina.
„Be to, pas kaimynus yra sudėtos medinės grindys, dėl kurių visi trepsėjimai, bėgiojimai, šokinėjimai, daiktų mėtymai labai aiškiai ir gerai girdisi, tad ramybės minėtu laiku realiai nebūna. Tai kaip su tuo kovoti?“ – teiravosi gyventoja.
Siūlo susitaikyti, nes „vaikai yra vaikai“
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis primena, kad dienos metu yra draudžiama šūkauti, švilpti, garsiai dainuoti, groti muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais ir kitaip kelti triukšmą gatvėse, aikštelėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
O vakaro ir nakties metu tą daryti draudžiama ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose.
R. Matonis teigė neturintis galimybės išskirti, kiek pranešimų gauna dėl triukšmo namuose ar kiek asmenų dėl to buvo nubausta.
Vis tik jis paminėjo, kad bendrai dėl triukšmo (už viešosios rimties trikdymą) per pirmus aštuonis 2024 m. mėnesius policijos pareigūnai pradėjo 3295 administracinių nusižengimų teisenas (2023 m. buvo pradėtos 5127 teisenos).
„Tiriant administracinius nusižengimus svarbu nustatyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Tai nustatoma ir liudytojų parodymais. Garso lygio matavimai, tiriant viešosios rimties trikdymą, nėra būtini“, – aiškino pašnekovas.
Vis tik paklaustas, kaip kovoti su tokiu kaimynų ar jų vaikų triukšmu, policijos atstovas atsakė taip:
„Siūlome tokias situacijas (spręsti – aut. past.) abipusio supratimo parama. Vaikai ir yra vaikai tam, kad jie išdykautų ir namuose triukšmautų.“
Viršijus 45 decibelus – ir 600 eurų baudos
Advokato Aleksandro Kovalevskio patarimu, jeigu gyventojai kenčia dėl triukšmo, pirmiausia turėtų atlikti triukšmo lygio matavimus.
Anot jo, dienos metu (nuo 7 iki 19 val.) didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose yra 45 decibelai, vakare (nuo 19 iki 22 val.) – 40 decibelų, naktį (nuo 22 iki 7 val.) – 35 decibelai.
„Po to patarčiau kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kurio pareiga – įvertinti triukšmo lygį namuose.
Tik turint tikslius duomenis apie triukšmo viršijimą, NVSC gali kreiptis į triukšmo valdytoją ir reikalauti imtis priemonių jam sumažinti“, – dėstė advokatas.
Jis paminėjo, kad triukšmas gali kenkti sveikatai, tad už tai pažeidėjui gali grėsti įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 140 eurų. O pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.
Vis tik pašnekovas pridūrė, baudos už decibelų viršijimą yra skiriamos tik tais atvejais, jeigu nesiimama veiksmų ir pakartotinio patikrinimo metu vėl nustatomas triukšmo lygio viršijimas gyvenamosiose patalpose.
Skundų dėl žmonių keliamo triukšmo nenagrinėja
NVSC atstovas Zigmantas Nagys nurodė, kad viena iš centro funkcijų yra gyventojų skundų dėl triukšmo nagrinėjimas.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad centras nagrinėja tik tuos atvejus, kai gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių triukšmu.
T. y., kai triukšmą kelia ne žmogus, ne gyvūnas ir ne buitiniai prietaisai, o, pvz., šaldymo, vėdinimo įrenginiai, kurių vieta nekinta (stacionarūs šaltiniai).
Taigi skundo dėl vaiko keliamo triukšmo NVSC nenagrinėtų: „Dėl triukšmo gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, gyventojai gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.“
Dėl triukšmo galite prisiteisti žalą, bet tik iš nubaustų
R. Matonis primena, kad už viešosios rimties trikdymą asmenims gresia baudos nuo 80 iki 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 300 eurų.
Jei nusižengimai padaromi pakartotinai, atitinkamai skiriamos 200–300 ir 300–400 eurų baudos.
Be to, jeigu triukšmaujama viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas ir draudimas juose lankytis nuo 1 mėn. iki 1 metų.
Policijos atstovas dar paminėjo, kad už triukšmą atsako asmenys, kuriems yra bent 16 metų ar daugiau.
Vis tik, kaip elgtis, kad pažeidėjai (pvz., nuolat triukšmaujantys kaimynai) būtų nubausti, nežinia.
Advokatas tik pridūrė, kad būtų galima eiti teisminiu keliu, bet irgi tik tada, jei būtų nustatyti pažeidimai ir pažeidėjai už triukšmą būtų nubausti.
Tuomet, anot A. Kovalevskio, nuo triukšmo nukentėjęs asmuo iš pažeidėjo galėtų reikalauti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo:
„Nukentėjusiam asmeniui galėtų būti priteisti padaryti turtiniai nuostoliai. Pvz., iš buto nuomos negautos pajamos. Taip pat ir moralinė žala: kompensacija už patirtus nepatogumus, dėl triukšmo sukeltą stresą ir pan.“
